Sostinė neturi pagrindo uždrausti atvykti Morgenšternui
Vilniaus valdžia Morgenšterno nepageidauja, tačiau teigia neturinti teisinio pagrindo užkirsti kelią jo atvykimui. Spalio 31 d. sostinėje koncertą planuojančio reperio atžvilgiu policija nurodė neturinti duomenų apie grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Rusijos atlikėjas Ališeras Morgenšternas pasirodymą planuoja surengti Vilniaus Pramogų arenoje. Kaip skelbia ELTA, sostinės savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad atlikėjas neturėtų atvykti, tačiau pati tokio draudimo nustatyti negali[1].
„Jei tokią galimybę turėtų, miestas ja pasinaudotų. Tai, mūsų požiūriu, būtų teisinga“, – teigiama savivaldybės administracijos komentare Eltai.
Savivaldybė aiškina dėl to kreipusis į valstybės institucijas ir prašiusi pagal kompetenciją įvertinti galimas grėsmes.
„Neturėdama tokių instrumentų, savivaldybė prašė valstybės institucijų pagal kompetenciją įvertinti, kokias grėsmes valstybės saugumui ir viešajai tvarkai kelia šis atlikėjas. Vis dėlto, teismas ir galimybę uždrausti atvykti į Lietuvą vertinančios institucijos konstatavo, kad tokiam sprendimui nėra teisinio pagrindo“, – nurodoma savivaldybės atsakyme.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis Eltai pranešė, kad policija, gavusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kreipimąsi, nurodė neturinti duomenų apie atlikėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas agentūrai teigė kol kas nesantis susipažinęs su šiuo klausimu.
VSD paaiškino, kodėl mero nurodytų aplinkybių nevertina
Vilniaus meras Valdas Benkunskas į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir policiją kreipėsi rugpjūčio pradžioje. Jis prašė įvertinti, ar ketvirtąjį kartą į Vilnių bandantis atvykti A. Morgenšternas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Meras savo kreipimąsi grindė atlikėjo pasisakymais ir elgesiu. V. Benkunsko teigimu, reperis viešai reiškia pagarbą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, negali atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas, o Ukrainos kultūros ministerija jį buvo įtraukusi į grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių asmenų sąrašą. Pasak mero, tai sieta su smurto kulto, narkotikų vartojimo ir platinimo propagavimu bei konfliktų eskalavimu.
Savivaldybė Eltai patvirtino gavusi VSD atsakymą. Jame departamentas paaiškino neturintis įgaliojimų vertinti kreipimesi išvardytų aplinkybių galimos įtakos viešajai tvarkai ar visuomenei.
„VSD neturi įgaliojimų vertinti kreipimesi nurodytų aplinkybių, susijusių su iššaukiančiu A. Morgenšterno elgesiu pasirodymų metu, atvirai propaguojamu smurto ir žiaurumo kultu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir vartojimu, galinčiu sudaryti prielaidas konfliktinėms situacijoms per koncertus, ir šių aplinkybių galima įtaka viešajai tvarkai ar visuomenei“, – savivaldybei nurodė VSD.
Departamento atsakyme pažymėta, kad užsieniečių keliamas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenei vertina policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Taip pat primintas ankstesnis neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas. Juo nustatyta, kad turimų duomenų nepakako pripažinti A. Morgenšterną keliančiu grėsmę valstybės saugumui.
Dešimties metų draudimą panaikino teismas
Ginčas dėl A. Morgenšterno pasirodymų Lietuvoje tęsiasi ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pabaigoje V. Benkunskas kreipėsi į URM, prašydamas apsvarstyti galimybę įtraukti atlikėją į nepageidaujamų atlikėjų sąrašą. Tuo metu jo koncertas Vilniuje buvo numatytas lapkritį.
Diskusijų kilo ir po 2023 m. kovą sostinėje surengto reperio koncerto. Kaip skelbė ELTA, socialiniuose tinkluose plito nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose renginio lankytojai rodė nešvankius gestus, vilkėjo drabužius su „Z“ raide, tapusia Rusijos karinės invazijos į Ukrainą simboliu.
Pernai lapkritį Migracijos departamentas pranešė Rusijos ir Izraelio pilietybes turintį A. Morgenšterną įtraukęs į viešą Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Atlikėjui buvo uždrausta atvykti į šalį dešimt metų.
Tačiau šių metų balandžio 15 d. LVAT patenkino reperio apeliacinį skundą ir draudimą panaikino. Prieš tai Regionų administracinis teismas Migracijos departamento sprendimą buvo palikęs nepakeistą[2].
LVAT nustatė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai rėmėsi URM pateikta informacija kaip pagrindine aplinkybe, vertindamas grėsmę valstybės saugumui.
Teismas taip pat konstatavo, kad įtraukimas į kitų valstybių nepageidaujamų asmenų sąrašus, viešų šaltinių informacija, ankstesni atlikėjo pasisakymai ar kūryba savaime neįrodo grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
