I. Ruginienė: viešoje diskusijoje pasimetė darbuotojų pozicija
Beveik 48 tūkst. eurų kainavusi Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų šventė sukėlė aštrių diskusijų, tačiau buvusi premjerė Inga Ruginienė ragina neskubėti visos atsakomybės suversti ministrui Robertui Kaunui. Jos teigimu, vertinant situaciją svarbu atsižvelgti ne tik į išlaidas, bet ir į tai, kokių motyvavimo priemonių iš tiesų norėjo ministerijos darbuotojai.
„(Rengiant tokią šventę – ELTA) yra visokių rizikų. Aš manau, kad ir ministras, pagalvojęs, galėtų pasakyti, jog buvo galima jų išvengti. Bet, kaip ir sakau, velnias slypi detalėse, ir tų detalių, deja, per įvairias antraštes ir straipsnius mes niekada nepamatome. O čia, matyt, pirmiausia reikia galvoti, kaip darbuotojai jautėsi tada ir kaip dabar jie jaučiasi, kai visi aptarinėja šitą klausimą“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė I. Ruginienė[1].
Pasak politikės, viešose diskusijose darbuotojų pozicija liko nuošalyje. Todėl, jos manymu, prieš darant išvadas reikėtų išsiaiškinti, ar pats kolektyvas pageidavo tokios šventės ir ar tokia skatinimo forma atitiko jo lūkesčius.
Esminis klausimas – ko iš tiesų norėjo darbuotojai
„Reikia atsakyti į pagrindinį klausimą: ar darbuotojai pasirinko, kad ta suma atsidurtų, pavyzdžiui, skatinamųjų priedų pavidalu, ar būtent tokiu pavidalu. Jeigu tai dar yra darbuotojų pasirinkimas, tai ir vėlgi reikia atitinkamai vertinti“, – sakė politikė.
I. Ruginienės teigimu, ši istorija iškelia platesnį klausimą, kaip valstybės institucijose turėtų būti pasirenkamos darbuotojų skatinimo priemonės. Jos nuomone, vadovams svarbu tartis su kolektyvu ir įsiklausyti, kas darbuotojams suteiktų daugiausia motyvacijos.
Kartu ekspremjerė pripažįsta, kad organizuojant tokio masto renginį buvo galima geriau įvertinti galimą visuomenės reakciją ir reputacines rizikas. Vis dėlto ji ragina galutinio vertinimo negrįsti vien viešai nuskambėjusia renginio kaina.
J. Olekas: vien kritikuoti neužtenka
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Juozas Olekas, komentuodamas situaciją, akcentavo būtinybę ateityje ieškoti tokių darbuotojų telkimo formų, kurios pareikalautų mažiau lėšų ir nekeltų abejonių dėl gynybai skiriamų pinigų naudojimo[2].
„Visiems labai lengva sukritikuoti, pasakyti, kad ne visai tinkamai buvo panaudotos lėšos, bet reikia kalbėtis, kad tokie dalykai nesikartotų, arba surasti formas, kurios nereikalauja tiek lėšų“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė parlamento vadovas.
J. Olekas pabrėžė, kad darbuotojų bendravimas ir kolektyvo telkimas yra reikalingi, tačiau organizuojant tokius susitikimus būtina daugiau dėmesio skirti finansinei pusei.
„Manau, reikia telkti kolektyvus, reikia bendrauti, bet reikia pagalvoti ir apie finansus. Kažkiek yra reprezentacinių išlaidų, kurias galima panaudoti, bet galima ir šiek tiek patiems susimokėti. Tai reikia ieškoti to varianto. Grįš ministras, pasikalbėsime, kaip čia yra šitoje situacijoje“, – kalbėjo J. Olekas.
M. Sinkevičius pareikalavo ministro paaiškinimų
Premjerui Mindaugui Sinkevičiui daugiausia klausimų esą sukėlė renginiui išleista suma. Jis kreipėsi į krašto apsaugos ministrą R. Kauną ir paprašė paaiškinti, kodėl buvo pritarta tokiam sprendimui[3].
„Kiekviena organizacija turi savo kolektyvui skirtų renginių, tačiau šįkart stebina kaina. Jau pareikalavau ministro pateikti paaiškinimus, kodėl tokia idėja kilo ir buvo palaiminta“, – Vyriausybės vadovo poziciją BNS perdavė jo patarėjas Gedas Salyga.
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus „Bokšto skvere“ surengtame „KAM bendruomenės susitikime“ dalyvavo apie 200 žmonių. Galutinė jo sąmata siekė 47 559 eurus: 44 994 eurai buvo padengti ministerijos lėšomis, o likusią dalį sumokėjo patys renginio dalyviai.
KAM teigimu, susitikimu siekta stiprinti darbuotojų tarpusavio ryšius, bendradarbiavimą ir bendruomeniškumą.
