„Lloyds“, „NatWest“, „Barclays“ ir HSBC išbandė bankų tarpusavio mokėjimus naudojant blokų grandinės technologiją
Didžiausi Didžiosios Britanijos bankai pirmą kartą atliko tarpbankines operacijas naudodami tokenizuotus indėlius – skaitmeninę įprastų banko sąskaitose laikomų pinigų formą, kurią galima perkelti ir apskaityti blokų grandinės technologija pagrįstoje infrastruktūroje. Rugsėjo 24 dieną apie sėkmingus bandymus pranešė bankų sektoriaus asociacija „UK Finance“, įgyvendinanti bendrą projektą „Great British Tokenised Deposit“ (GBTD).
„Lloyds Banking Group“, „NatWest“ ir „Barclays“ atliko dvi operacijas, susijusias su būsto paskolų refinansavimu. Kita trijų bankų grupė, kurioje dalyvavo HSBC, išbandė mokėjimą tarp dviejų asmenų, imituojant prekės įsigijimą internetinėje prekyvietėje. Šių operacijų metu pinigai buvo pervedami tarp skirtingų bankų, o mokėjimų vykdymas susietas su iš anksto nustatytomis sąlygomis.
„UK Finance“ teigimu, tai pirmosios pasaulyje tokio pobūdžio tarpbankinės operacijos, kurių metu skirtingų komercinių bankų tokenizuoti indėliai buvo naudojami vienoje tarpusavyje suderinamoje sistemoje. Šis pasiekimas svarbus todėl, kad iki šiol dauguma bankų blokų grandinės sprendimus kūrė savo vidinėms sistemoms, todėl vieno banko skaitmeninius indėlius buvo sudėtinga panaudoti atsiskaitant su kito banko klientais.
Kas yra tokenizuoti indėliai ir kuo jie skiriasi nuo įprastų banko sąskaitose laikomų pinigų?
Tokenizuotas indėlis – tai įprasto banko indėlio skaitmeninė reprezentacija, registruojama programuojamoje elektroninėje apskaitos sistemoje. Paprasčiau tariant, kliento pinigai lieka komercinio banko įsipareigojimu, tačiau informaciją apie juos galima perkelti ir naudoti infrastruktūroje, kurioje mokėjimai vykdomi pagal iš anksto nustatytas taisykles. Tokenas šiuo atveju reiškia skaitmeninį banko įsipareigojimo atvaizdavimą.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus savo banko sąskaitoje turi 1 000 svarų sterlingų, tokios pačios vertės indėlis galėtų būti reprezentuojamas tokenais. Jie galėtų būti naudojami mokėjimams ar atsiskaitymams su kitų bankų klientais, tačiau išliktų susieti su įprastais svarais sterlingų. Esminis skirtumas nuo šiandien naudojamos elektroninės bankininkystės yra galimybė patį mokėjimą susieti su papildomomis sąlygomis ir automatiškai įvykdyti jį, kai tos sąlygos įvykdomos.
Tokie skaitmeniniai indėliai taip pat išsaugo įprastiems banko indėliams taikomą teisinį statusą. Tai ypač svarbu finansiniam stabilumui: bankų klientams nereikėtų keisti pinigų į atskirą kriptovaliutą vien tam, kad jie galėtų pasinaudoti naujos kartos mokėjimo technologijomis. Vis dėlto indėlių apsauga ir toliau priklausytų nuo konkrečiam bankui bei jo produktui taikomų teisės aktų, o naujoji technologija savaime nepanaikintų banko nemokumo ar techninių sutrikimų rizikos.
Būsto paskolų refinansavimas išbandytas naudojant automatiškai įvykdomus mokėjimus
Vienas iš praktinių bandymų buvo susijęs su būsto paskolų refinansavimu. Jungtinėje Karalystėje tokios operacijos dažnai apima kelias finansų įstaigas, teisininkus ir kitus tarpininkus, kurie turi suderinti senos paskolos grąžinimą, naujos paskolos suteikimą bei būsto įkeitimo dokumentų pakeitimus. Dėl to net ir tuomet, kai visi dalyviai yra pasirengę sudaryti sandorį, galutinis atsiskaitymas gali priklausyti nuo kelių atskirų administracinių veiksmų.
„Lloyds“, „NatWest“ ir „Barclays“ atliko du tokių operacijų bandymus. Juose naudoti tokenizuoti indėliai, kurių pervedimas buvo susietas su iš anksto nustatytų sąlygų įvykdymu. Lėšos galėjo būti rezervuojamos ir automatiškai išlaisvinamos užbaigus atitinkamą būsto paskolos refinansavimo etapą.
Toks sprendimas ateityje galėtų sumažinti laiką, per kurį pinigai būna rezervuoti, tačiau dar nepasiekia galutinio gavėjo. Be to, jis galėtų sumažinti rankinio dokumentų ir mokėjimų derinimo poreikį. Vis dėlto rugsėjo 24 dienos pranešimas patvirtina sėkmingą konkrečių operacijų bandymą, bet dar neįrodo, kad visų būsto paskolų refinansavimas jau tapo greitesnis ar pigesnis. Tam reikės platesnio technologijos taikymo ir ekonominių rezultatų įvertinimo.
Internetinėje prekyvietėje išbandytas mokėjimas, kai pardavėjas pinigus gauna tik pristatęs prekę
Kitas bandymas parodė, kaip tokenizuoti indėliai galėtų pakeisti atsiskaitymus tarp nepažįstamų žmonių. Trijų bankų grupė, kurioje dalyvavo HSBC, imitavo prekės pirkimą internetinėje prekyvietėje. Mokėjimas buvo užprogramuotas taip, kad pirkėjo pinigai būtų rezervuojami jo sąskaitoje ir pardavėjui pervedami tik patvirtinus prekės gavimą.
Tokia sistema galėtų padėti spręsti vieną dažniausių internetinės prekybos problemų. Pirkėjas nenori iš anksto pervesti pinigų nepažįstamam pardavėjui, nes rizikuoja negauti prekės. Pardavėjas savo ruožtu nenori išsiųsti daikto nežinodamas, ar pirkėjas tikrai sumokės. Sąlyginis mokėjimas leidžia abiem pusėms matyti, kad lėšos yra rezervuotos, tačiau galutinis atsiskaitymas įvyksta tik įvykdžius sutartą sąlygą.
„UK Finance“ mokėjimų ir inovacijų vykdomoji direktorė Jana Mackintosh paaiškino, kad bandymas atskleidė technologijos galimybes mažinti sukčiavimo riziką. Vis dėlto atliekant demonstracinę operaciją tikra prekė nebuvo perduota. Pinigai judėjo tarp sąskaitų, tačiau pati prekybos situacija buvo imituojama. Todėl realioje rinkoje dar reikės išspręsti ginčų dėl nepristatytų, sugadintų ar aprašymo neatitinkančių prekių nagrinėjimo klausimus.
Anglijos bankas pirmenybę teikia tokenizuotiems indėliams, o ne privačių bendrovių leidžiamoms stabilios vertės kriptovaliutoms
Didžiosios Britanijos centrinis bankas – Anglijos bankas – palankiai vertina komercinių bankų indėlių tokenizavimą. Jo vadovas Andrew Bailey ne kartą pabrėžė, kad naujos skaitmeninių mokėjimų technologijos turėtų būti pritaikomos jau veikiančiai pinigų sistemai, išsaugant bankų priežiūrą, indėlių apsaugą ir pinigų nominaliosios vertės stabilumą.
Ši pozicija susijusi su didėjančia privačių stabilios vertės kriptovaliutų, vadinamų stablecoins, konkurencija. Tokie tokenai paprastai leidžiami atskirų bendrovių ir susiejami su JAV doleriu, euru ar kita valiuta. Jų vertę siekiama palaikyti rezervais, tačiau jie nėra tapatūs įprastam komercinio banko indėliui. Jeigu didelė gyventojų ir įmonių pinigų dalis persikeltų į tokius instrumentus, galėtų pasikeisti bankų finansavimo struktūra ir jų galimybės teikti paskolas.
Tokenizuoti indėliai leidžia komerciniams bankams pasiūlyti dalį kriptovaliutų infrastruktūros galimybių neišleidžiant klientų pinigų iš įprastos bankų sistemos. Bankai galėtų išlaikyti indėlius savo balansuose, o klientai naudotis greitesniais ir programuojamais mokėjimais. Tačiau Anglijos bankas nesiekia visiškai uždrausti stabilios vertės kriptovaliutų – jis taip pat rengia jų reguliavimo sistemą ir nagrinėja, kaip skirtingos skaitmeninių pinigų formos galėtų veikti kartu.
Iki 2027 metų pradžios britų bankai planuoja išleisti tris skaitmenines obligacijas
Po sėkmingų bandymų „UK Finance“ ketina pereiti prie kito projekto etapo. Planuojama įsteigti atskirą bendrovę, parengti bendras sistemos veikimo taisykles ir valdymo struktūrą, kurios leistų tokenizuotus indėlius naudoti platesniu mastu. Tai būtina, nes skirtingi bankai turės susitarti ne vien dėl techninių standartų, bet ir dėl atsakomybės, rizikos valdymo, klientų apsaugos bei ginčų sprendimo.
Pirmąjį 2027 metų ketvirtį projekte dalyvaujantys bankai planuoja išleisti tris skaitmenines obligacijas, kuriomis būtų galima prekiauti ir už kurias būtų atsiskaitoma tokenizuotais indėliais. Tokiu būdu naujoji technologija būtų pritaikyta finansinių vertybinių popierių rinkoje. Skirtingai nei įprasto pavedimo atveju, vertybinio popieriaus perdavimas ir mokėjimas galėtų būti susieti taip, kad abu veiksmai įvyktų kartu.
Šis principas finansų rinkose vadinamas atominiu atsiskaitymu (atomic settlement). Jis mažina riziką, kad viena sandorio šalis perduos turtą, o kita laiku nesumokės. Tačiau planuojamos trys obligacijų emisijos kol kas yra būsimo projekto dalis – jų išleidimo datos, apimtys ir galutinės sąlygos dar turės būti patvirtintos.
Europa jau pradėjo panašius bandymus, o ECB rugsėjo 21 dieną paleido „Pontes“ platformą
Didžioji Britanija nėra vienintelė, siekianti pritaikyti blokų grandinės technologiją tradiciniams pinigams. Rugsėjo 21 dieną Europos Centrinis Bankas pradėjo naudoti naują platformą „Pontes“, kuri leidžia sujungti tokenizuotų finansinių instrumentų atsiskaitymus su centrinio banko pinigais. Tarp pirmųjų projekto dalyvių yra „Deutsche Bank“, „Santander“ ir „Clearstream“.
Abiejų iniciatyvų veikimo modeliai skiriasi. Didžiosios Britanijos GBTD projektas orientuotas į komercinių bankų indėlių tokenizavimą ir jų pervedimą tarp skirtingų bankų. ECB „Pontes“ projektas skirtas užtikrinti, kad už tokenizuotus finansinius instrumentus būtų galima atsiskaityti naudojant centrinio banko pinigus. Tai dvi skirtingos tos pačios finansinės infrastruktūros modernizavimo kryptys.
ECB taip pat paskelbė ketinantis dalį savo 23 mlrd. eurų nuosavų lėšų investuoti į aukštą kredito reitingą turinčius eurais denominuotus tokenizuotus viešojo sektoriaus vertybinius popierius. Šis projektas yra atskiras nuo gyventojams skirto skaitmeninio euro kūrimo, kurio galimas paleidimas numatomas vėlesniu laikotarpiu ir priklauso nuo Europos Sąjungos teisėkūros sprendimų.
Britų bankų atliktos operacijos rodo, kad tradicinės finansų įstaigos siekia perimti programuojamų mokėjimų ir tokenizuoto turto galimybes, kartu išsaugodamos esamą pinigų teisinę bei institucinę sistemą. Jeigu būsimi bandymai pasiteisins, technologija galėtų būti pritaikyta būsto paskoloms, elektroninei prekybai, obligacijų rinkai ir tarptautiniams atsiskaitymams. Tačiau rugsėjo 24 dienos pasiekimas kol kas žymi sėkmingą tarpbankinių operacijų išbandymą, o ne visuotinio naujos mokėjimų sistemos įdiegimo pradžią.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Britain’s largest banks make first interbank transactions using tokenised deposits. https://www.euronews.com/2026/09/24/britains-largest-banks-make-first-interbank-transactions-using-tokenised-deposits
„Reuters“. Phoebe Seers, Elizabeth Howcroft. (2026). UK banks make first interbank transactions using tokenised deposits. https://www.lse.co.uk/news/uk-banks-make-first-interbank-transactions-using-tokenised-deposits–13bk7o5qwnrgzu6.html
„UK Finance“. Tokenised sterling deposits – the Great British Tokenised Deposit initiative. https://www.ukfinance.org.uk/tokenised-sterling-deposits
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai paaiškina tokenizuotų indėlių koncepciją ir jų privalumus, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Didžiosios Britanijos bankų atliktus bandymus su tokenizuotais indėliais, remiasi oficialiais šaltiniais ir aiškiai paaiškina naują technologiją, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes apima naujausias tendencijas finansų sektoriuje, susijusias su blokų grandinės technologijomis ir skaitmeniniais pinigais, kas gali turėti įtakos ir Lietuvos bankų sistemai. Be to, tai svarbi informacija tiek finansų specialistams, tiek plačiajai auditorijai, besidominčiai naujovėmis.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naujas finansų technologijas ir jų taikymą, kas gali būti naudinga skaitytojams, besidomintiems ekonomika ir inovacijomis. Jame aiškiai paaiškinama, kas yra tokenizuoti indėliai ir kaip jie gali paveikti bankininkystės sektorių.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie naujas bankų technologijas, neskatina nepagrįsto nerimo ir yra psichologiškai saugus, nes aiškiai paaiškina, kaip veikia tokenizuoti indėliai.
