Rugsėjo 25 dieną daugiau kaip 2 mln. mokinių galėtų dalyvauti popiežiui Leonui XIV skirtuose renginiuose vietoj įprastų pamokų
Prancūzijoje artėjantis popiežiaus Leono XIV vizitas sukėlė ginčą dėl religijos vietos valstybės finansuojamose privačiose mokyklose. Katalikiškojo švietimo generalinis sekretoriatas (SGEC) paragino mokyklas rugsėjo 25 dieną, penktadienį, įprastas pamokas pakeisti specialiais užsiėmimais, skirtais popiežiui, Katalikų Bažnyčiai ir visuomenei aktualioms temoms. Iniciatyva sulaukė kritikos dėl jos privalomo pobūdžio ir galimo prieštaravimo Prancūzijos pasaulietiškumo principui.
Rugsėjo 10 dienos vidiniame dokumente, kurį paviešino dienraštis „Libération“, Guillaume’o Prévost vadovaujamas katalikiškojo švietimo sekretoriatas nurodė, kad speciali diena turėtų būti privaloma mokiniams, mokytojams ir visiems mokyklų darbuotojams, kaip ir bet kuri kita mokslo metų diena. Dokumentas skirtas privačioms katalikiškoms mokykloms, sudariusioms sutartis su valstybe ir gaunančioms viešąjį finansavimą.
Prancūzijoje katalikiškose mokyklose mokosi apie 17 proc. visų pradinio ir vidurinio ugdymo mokinių – daugiau kaip 2 mln. vaikų ir jaunuolių. Todėl iniciatyva gali paveikti didelę šalies švietimo sistemos dalį. Vis dėlto ji dar nereiškia, kad visoms šioms mokykloms valstybės sprendimu privaloma atšaukti įprastas pamokas. Švietimo ministerija jau paaiškino, kad galutinį sprendimą dėl specialios dienos organizavimo turi priimti kiekviena mokykla atskirai.
Vietoj matematikos ir kitų įprastų pamokų siūloma kalbėti apie popiežių, Vatikaną, taiką ir dirbtinį intelektą
Katalikiškojo švietimo sekretoriato parengtame plane numatyta, kad skirtingo amžiaus mokiniams būtų organizuojami jų ugdymo lygiui pritaikyti užsiėmimai. Pradinėse mokyklose siūloma gaminti popierinius balandžius, kurti bendrus piešinius ar freskas taikos tema, supažindinti vaikus su Vatikanu ir paaiškinti, kokį vaidmenį Katalikų Bažnyčioje atlieka popiežius.
Vyresniųjų klasių mokiniams siūloma nagrinėti Leono XIV kalbą, kurią jis numato pasakyti UNESCO būstinėje Paryžiuje, taip pat diskutuoti apie vadinamąją meilės civilizaciją. Kitos rekomenduojamos temos apima taiką, brolybę, dirbtinį intelektą, patyčių prevenciją ir smurto mažinimą. Sekretoriatas siekia, kad popiežiaus vizitas taptų proga aptarti platesnius etinius ir visuomeninius klausimus.
Organizacija pabrėžia, kad privalomas dalyvavimas tokioje dienoje neturi reikšti pareigos išpažinti katalikų tikėjimą. Dokumente atskirai nurodoma, kad aiškiai religinės veiklos, pavyzdžiui, maldos ar giesmės, privalo likti savanoriškos. Tačiau kritikai kelia klausimą, ar mokiniai ir darbuotojai galės realiai atsisakyti religinių užsiėmimų, kai visa mokyklos diena organizuojama popiežiaus vizito kontekste.
Katalikiškojo švietimo vadovybė teigia perkelianti bendruomenės dieną, tačiau kritikai abejoja tokiu paaiškinimu
SGEC iniciatyvą grindžia vadinamosios ugdymo bendruomenių dienos perkėlimu. Pasak organizacijos, tokia diena įprastai rengiama gruodžio pradžioje, tačiau šiais metais ją siūloma susieti su rugsėjo 25-ąją prasidėsiančiu popiežiaus vizitu. Sekretoriatas laikosi pozicijos, kad bendruomeniniams užsiėmimams galima skirti įprastą mokymosi laiką, net jeigu dėl to laikinai keičiamas pamokų tvarkaraštis.
Organizacija taip pat rekomenduoja, kad mokytojų dalyvavimas būtų laikomas darbo laiku. Tai reikštų, kad pedagogai turėtų dalyvauti renginiuose vykdydami profesines pareigas, nors dalis veiklų būtų tiesiogiai susijusios su Katalikų Bažnyčios vadovo vizitu.
Tokį paaiškinimą ginčija kolektyvas „Stop aux souffrances dans les établissements catholiques“ („Sustabdykime kančias katalikiškose mokyklose“). Jo atstovė Laëtitia Bramoullé dienraščiui „Libération“ teigė, kad tokios formos nacionalinė bendruomenių diena neegzistuoja. Kritikai taip pat primena, kad sutartis su valstybe sudariusios privačios mokyklos privalo vykdyti nacionalines ugdymo programas, todėl įprastų pamokų pakeitimas popiežiui skirtu renginiu kelia klausimų dėl viešosiomis lėšomis finansuojamo mokymosi laiko panaudojimo.
Prancūzijos Švietimo ministerija: katalikiškos mokyklos gali rengti temines dienas, tačiau maldos ir religinės praktikos privalo likti savanoriškos
Į ginčą įsitraukusi Prancūzijos Švietimo ministerija „Euronews“ paaiškino, kad valstybės finansuojamos privačios mokyklos turi teisę dalį mokymosi laiko skirti konkrečioms temoms. Pavyzdžiui, mokyklos gali organizuoti patyčių prevencijos, profesinio orientavimo ar kitus specialius užsiėmimus. Privačios mokyklos, turinčios savitą religinį pobūdį, taip pat gali į jį atsižvelgti organizuodamos ugdymo veiklas.
Tačiau ministerija nurodė dvi esmines ribas. Pirmoji – sąžinės laisvė. Mokiniams ir darbuotojams negali būti primetamos jokios religinės praktikos ar dvasiniai užsiėmimai. Tai reiškia, kad mokymasis apie popiežių, Vatikaną ar religijos vaidmenį visuomenėje turi būti atskirtas nuo privalomo dalyvavimo maldose ir kitose tikėjimo išpažinimo veiklose.
Antroji riba susijusi su pačios katalikiškojo švietimo vadovybės įgaliojimais. Ministerija pabrėžė, kad SGEC neturi hierarchinės valdžios mokykloms, todėl gali rekomenduoti rugsėjo 25 dieną pakeisti pamokų tvarkaraštį, tačiau negali tokio sprendimo primesti. Kiekviena mokykla turi pati nuspręsti, ar organizuoti specialią dieną, laikydamasi galiojančių švietimo reikalavimų ir užtikrindama sąžinės laisvę.
Popiežiaus vizitas Prancūzijoje vėl atgaivino ginčą dėl valstybės pasaulietiškumo ir E. Macrono santykių su Bažnyčia
Prancūzijoje valstybės ir religinių organizacijų santykiai grindžiami laïcité – pasaulietiškumo principu. Jis įtvirtina valstybės neutralumą religijos atžvilgiu ir saugo asmens teisę tikėti arba netikėti. Tačiau jo taikymas konkrečiose situacijose nuolat kelia diskusijų, ypač kai religiniai renginiai susiejami su valstybės institucijomis, viešuoju finansavimu ar mokyklomis.
Panašių nesutarimų kilo ir anksčiau. 2025 metų balandį Prancūzijos vyriausybė nusprendė nuleisti vėliavas ant viešųjų pastatų iki pusės stiebo per popiežiaus Pranciškaus laidotuves. Dalis politikų tokį sprendimą kritikavo kaip galimą valstybės neutralumo pažeidimą, o vykdomoji valdžia aiškino, kad pagerbiama užsienio valstybės vadovo atminimas. 2023 metais reakcijų sulaukė ir prezidento Emmanuelio Macrono dalyvavimas popiežiaus Pranciškaus aukotose Mišiose Marselyje.
Šį kartą E. Macronas nusprendė nedalyvauti nė vienose Leono XIV aukojamose Mišiose. Prezidentūra paskelbė, kad rugsėjo 26 dieną Paryžiaus Santarvės aikštėje ir Eliziejaus Laukuose vyksiančiose Mišiose jam atstovaus žmona Brigitte Macron ir ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu. Tačiau Prancūzijos prezidentas asmeniškai pasitiks popiežių atvykusį į šalį ir priims jį Eliziejaus rūmuose.
Leono XIV vizitas vyks rugsėjo 25–28 dienomis. Jo programoje numatyti susitikimai Paryžiuje, apsilankymas Lurde ir kiti renginiai, skirti Bažnyčios bei visuomenės klausimams. Vis dėlto dar prieš popiežiui atvykstant ginčo centre atsidūrė konkretus švietimo sistemos klausimas: kiek katalikiška mokykla, gaunanti valstybės finansavimą, gali keisti įprastą ugdymo procesą religinio pobūdžio renginiui ir kaip tokiomis aplinkybėmis užtikrinama mokinių bei darbuotojų sąžinės laisvė.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). ‘Compulsory day’ devoted to the Pope in Catholic schools sparks controversy in France. https://www.euronews.com/2026/09/23/compulsory-day-devoted-to-the-pope-in-catholic-schools-sparks-controversy
„Le Monde“. (2026). Visite du pape Léon XIV : l’enseignement catholique demande que la journée du 25 septembre soit un « temps éducatif » obligatoire dans les établissements privés. https://www.lemonde.fr/societe/article/2026/09/22/visite-du-pape-leon-xiv-l-enseignement-catholique-demande-la-banalisation-de-la-journee-du-25-septembre-dans-les-etablissements-prives_6780275_3224.html
„Associated Press“. (2026). Pope Leo XIV in France will find a secular country at odds with Catholic teaching on life. https://apnews.com/article/4c576325086fb3d21debe0f8df521606
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato aktualią temą apie popiežiaus vizitą Prancūzijoje ir jo poveikį katalikiškoms mokykloms. Informacija yra suprantama ir svarbi, todėl verta skaityti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie popiežiaus vizito kontekstą ir jo poveikį Prancūzijos katalikiškoms mokykloms. Jame atskleidžiamos įvairios nuomonės, įskaitant kritikus, ir aiškiai nurodoma, kad galutinį sprendimą dėl dalyvavimo priima kiekviena mokykla atskirai.
Straipsnis apie Prancūzijos katalikiškas mokyklas ir popiežiaus vizitą gali būti įdomus, tačiau jis nėra aktualus Lietuvos auditorijai, nes nesusijęs su vietiniais įvykiais ar problemomis.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Prancūzijos švietimo sistemą ir religijos vaidmenį viešajame gyvenime, kas gali būti aktualu ne tik Prancūzijos, bet ir kitų šalių skaitytojams. Jame taip pat atskleidžiama diskusija apie pasaulietiškumą ir religiją, kas skatina kritinį mąstymą.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie popiežiaus vizito kontekstą ir susijusius ginčus, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti skirtingi požiūriai ir argumentai, kas užtikrina objektyvumą.
