Rusijos sraigtasparnis Mi-8 iš Kaliningrado srities įskrido į Lenkiją 300 metrų ir jos oro erdvėje išbuvo 42 sekundes
Rusijos karinis sraigtasparnis rugsėjo 23 dieną pažeidė Lenkijos oro erdvę netoli Branevo (Braniewo) miesto, esančio Varmijos Mozūrų vaivadijoje, prie sienos su Kaliningrado sritimi. Incidentas įvyko 11.08 val. vietos laiku, kai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms priklausantis Mi-8 trumpam kirto valstybės sieną. Lenkijos kariuomenės duomenimis, sraigtasparnis į šalies teritoriją įskrido maždaug 300 metrų ir jos oro erdvėje išbuvo 42 sekundes.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė pranešė, kad Rusijos orlaivio skrydis buvo nuolat stebimas kariniais radarais. Užfiksavus sienos pažeidimą, į orą pakelti naikintuvai, o sausumos oro gynybos pajėgos ir jų technika pervestos į padidintos parengties režimą. Kariuomenė pabrėžė, kad šalies oro erdvės stebėjimo sistema veikia visą parą ir yra pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes.
„Incidento pobūdis rodo, kad Rusija dar kartą tikrina mūsų oro gynybos parengtį“, – savo pranešime nurodė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė.
Lenkijos pareigūnai šį įvykį vertina kaip dar vieną Rusijos karinės veiklos prie NATO rytinės sienos epizodą. Vis dėlto kariuomenės paskelbtas vertinimas dėl galimo gynybos patikrinimo savaime neįrodo konkrečių Rusijos įgulos ketinimų. Iki rugsėjo 23 dienos vakaro Maskva nebuvo viešai pateikusi išsamaus incidento paaiškinimo, o Rusijos ambasada Varšuvoje neatsakė į „Reuters“ prašymą jį pakomentuoti.
Dieną prieš sraigtasparnio incidentą Lenkijos naikintuvai perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20
Rugsėjo 22 dieną Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė apie kitą Rusijos karinės aviacijos incidentą virš Baltijos jūros. Lenkijos naikintuvai buvo pakelti perimti Rusijos žvalgybinio lėktuvo Il-20, skridusio maždaug 40 kilometrų nuo šalies pakrantės. Šis atvejis skiriasi nuo rugsėjo 23 dienos įvykio prie Branevo: žvalgybinis lėktuvas buvo perimtas virš Baltijos jūros, o sraigtasparnis Mi-8 fiziškai kirto Lenkijos valstybės sieną.
„Rusija reguliariai tikrina NATO rytinį flangą. Šiandien – vėl virš Baltijos jūros“, – rugsėjo 22 dieną socialiniame tinkle X paskelbė Lenkijos gynybos ministras. Jis pabrėžė, kad panašūs įvykiai kartojasi ir, jo vertinimu, yra nuolatinio spaudimo NATO dalis. Pareigūnas patikino, kad Lenkijos oro erdvė nuolat stebima, o ginkluotosios pajėgos išlieka pasirengusios reaguoti.
Rusijos žvalgybiniai lėktuvai Il-20 naudojami radijo elektroninei žvalgybai ir informacijai apie kitų valstybių karinius pajėgumus rinkti. Tokie orlaiviai gali stebėti radarų, ryšio ir kitų elektroninių sistemų veiklą. Skrydžiai netoli NATO valstybių sienų savaime nėra oro erdvės pažeidimas, jeigu lėktuvai lieka tarptautinėje oro erdvėje. Tačiau jų perėmimas leidžia nustatyti orlaivio tapatybę, stebėti jo veiksmus ir prireikus užtikrinti, kad jis neįskristų į saugomą teritoriją.
„Euronews“ duomenimis, Lenkijos kariuomenė pranešė, kad Rusijos orlaivių perėmimų NATO rytiniame flange skaičius padidėjo daugiau kaip 250 proc. Šis rodiklis atspindi Lenkijos ginkluotųjų pajėgų skelbiamą tendenciją, tačiau be aiškiai apibrėžto palyginamojo laikotarpio jo negalima laikyti konkrečiu metiniu visų NATO oro erdvės pažeidimų padidėjimu.
Lenkijoje dėl Rusijos smūgių Ukrainai stabdyta oro uostų veikla ir gyventojams išsiųsti perspėjimai
Rugsėjo 23 dieną Lenkijos oro gynybos pajėgos reagavo ir į kitą grėsmę – Rusijos raketų bei bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainą. Dar ryte, prieš paskelbiant apie Mi-8 incidentą, buvo aktyvuota Lenkijos ir NATO karinė aviacija, o antžeminės oro gynybos bei radiolokacinės sistemos pervestos į padidintos parengties režimą. Tokios operacijos vykdomos, kai Rusijos smūgiai pasiekia vakarinius Ukrainos regionus ir kyla pavojus, kad raketos ar dronai gali priartėti prie Lenkijos sienos.
Dėl grėsmės Liublino vaivadijos gyventojams buvo išsiųstas Vyriausybės saugumo centro (RCB) perspėjimas. Taip pat laikinai sustabdyta civilinės aviacijos veikla Liublino ir Žešuvo oro uostuose. Pastarasis yra ypač svarbus Ukrainai, nes per Žešuvo regioną gabenama dalis Vakarų valstybių teikiamos karinės bei humanitarinės paramos. Oro uostų veiklos sustabdymas buvo prevencinė saugumo priemonė, o ne patvirtinimas, kad jie buvo tiesiogiai atakuojami.
Vėliau Lenkijos kariuomenė paskelbė užbaigusi padidinto intensyvumo karinės aviacijos operacijas. Pareigūnai taip pat paaiškino, kad stiprus garsas, girdėtas centrinėje šalies dalyje, buvo susijęs su kovinių orlaivių viršytu garso greičiu. Kariuomenės teigimu, skrydžiai vyko kontroliuojamai, laikantis nustatytų saugumo procedūrų.
Pastarosiomis savaitėmis Lenkija ne kartą buvo priversta taikyti panašias priemones. Rugsėjo viduryje, Rusijai smogus Ukrainos infrastruktūrai netoli Dorohusko pasienio punkto, buvo aktyvuota oro gynyba ir laikinai ribojama civilinė aviacija. Tokie epizodai didina spaudimą Lenkijos oro gynybos sistemai, nes kariuomenė turi vienu metu stebėti Baltijos jūros, Kaliningrado srities, Baltarusijos ir Ukrainos pasienio kryptis.
Prieš rugsėjo 23 dienos incidentą Lenkijos pajūryje rastas Rusijos dronas, o prie JAV priešraketinės gynybos bazės pastebėtas neatpažintas aparatas
Rugsėjo viduryje Rusinovo paplūdimyje, netoli Jaroslavieco Vakarų Pamario vaivadijoje, buvo aptiktas iš Baltijos jūros išplautas rusiškas bepilotis orlaivis „Gerbera 2“. Lenkijos pareigūnai pradėjo tyrimą, siekdami nustatyti jo kilmę, skrydžio aplinkybes ir galimą grėsmę. Šios konstrukcijos dronai Rusijos naudojami įvairioms užduotims, įskaitant oro gynybos klaidinimą, žvalgybą ir smūgius.
Rugsėjo 15 dieną taip pat pranešta apie neatpažintą bepilotį orlaivį, priartėjusį prie JAV priešraketinės gynybos bazės Redzikove, Lenkijos Pamario vaivadijoje. Šis objektas yra NATO priešraketinės gynybos sistemos dalis ir naudojamas balistinių raketų grėsmėms stebėti bei atremti. Viešai paskelbta informacija neleidžia patvirtinti, kad prie bazės pastebėtas aparatas priklausė Rusijai, tačiau incidentas papildė Lenkijos saugumo institucijų tiriamų įvykių sąrašą.
Rugsėjo 3 dieną W. Kosiniakas-Kamyszas buvo paskelbęs sprendimą išplėsti Lenkijos oro erdvės apsaugą. Gynybos ministras teigė, kad pastarųjų savaičių įvykiai parodė galimų grėsmių įvairovę ir būtinybę stiprinti apsaugą net tose šalies vietose, kurios anksčiau buvo laikomos saugiomis.
Lenkijos kariuomenė dabar susiduria su skirtingo pobūdžio incidentais: Rusijos karinių orlaivių skrydžiais prie valstybės sienos, bepiločių aparatų pasirodymu, raketų grėsme iš Ukrainos pusės ir galimomis žvalgybinėmis operacijomis prie svarbių karinių objektų. Šiems atvejams reikalingos skirtingos reagavimo priemonės, todėl jų negalima vertinti kaip vienodo masto grėsmių ar automatiškai priskirti vienam operacijų planui.
Rusijos Mi-8 įskridimas į Lenkiją kelia klausimų dėl NATO rytinio flango saugumo
Rugsėjo 23 dienos incidentas išsiskiria tuo, kad Lenkijos oro erdvę pažeidė pilotuojamas Rusijos karinis orlaivis, skridęs iš Kaliningrado srities. Ši Rusijos teritorija ribojasi su Lenkija ir Lietuva, joje dislokuotos sausumos, oro bei jūrų pajėgos. Dėl geografinės padėties incidentai šioje teritorijoje tiesiogiai susiję su NATO rytinio flango saugumu.
Ankstesni pilotuojamų orlaivių pažeidimai taip pat buvo fiksuoti prie Lenkijos sienų. 2023 metų rugpjūtį du Baltarusijos kariniai sraigtasparniai trumpam įskrido į Lenkijos oro erdvę. 2025 metais buvo užregistruoti Rusijos karinių orlaivių pažeidimai virš Lenkijos teritorinių vandenų Baltijos jūroje. Tačiau rugsėjo 23-osios Mi-8 skrydis, kaip pažymi „Notes from Poland“, gali būti pirmasis viešai užfiksuotas Rusijos karinio sraigtasparnio įskridimas į Lenkijos oro erdvę ties sausumos siena.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) rugsėjo 23 dienos analizėje šį incidentą įtraukė į platesnį Rusijos karinės veiklos prie NATO sienų vertinimą. Instituto analitikų nuomone, pasikartojantys oro erdvės pažeidimai gali būti susiję su Maskvos siekiu rinkti informaciją apie NATO reagavimo pajėgumus ir didinti politinį bei psichologinį spaudimą Aljanso valstybėms. Tai analitinis galimų Rusijos tikslų vertinimas, o ne nepriklausomai patvirtintas konkretaus Mi-8 skrydžio įsakymo turinys.
Lenkijos kariuomenė kol kas paskelbė pagrindinius patvirtintus faktus: sraigtasparnis kirto valstybės sieną, buvo nuolat stebimas radarais, į oro erdvę įskrido apie 300 metrų ir joje išbuvo 42 sekundes. Reaguodama į pažeidimą, Lenkija pakėlė naikintuvus ir parengė antžemines oro gynybos pajėgas.
Šaltiniai
„Reuters“. (2026). Russian military helicopter entered Polish airspace briefly, Polish army says. https://www.internazionale.it/ultime-notizie-reuters/2026/09/23/russian-military-helicopter-entered-polish-airspace-briefly-polish-army-says
„Polskie Radio“. (2026). Russian military helicopter briefly breaches Polish airspace: army. https://www.polskieradio.pl/395/7784/Artykul/3734923,russian-military-helicopter-briefly-breaches-polish-airspace-army
„TVP World“. (2026). Polish fighter jets intercept Russian spy plane near Baltic coast. https://tvpworld.com/95538302/polish-fighter-jets-intercept-russian-il-20-aircraft-40km-from-baltic-coast
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie incidentą su Rusijos sraigtasparniu, kuris pažeidė Lenkijos oro erdvę. Jame apžvelgiami svarbūs aspektai, susiję su NATO gynybos patikrinimu, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie incidentą, remiasi oficialiais šaltiniais ir nešališkai vertina situaciją, todėl atitinka etikos kodekso reikalavimus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes aprašo įvykį, kuris tiesiogiai susijęs su NATO saugumu ir Rusijos karine veikla prie Lenkijos sienos, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Rusijos karinių orlaivių veiksmus, kurie gali kelti grėsmę Lenkijos ir NATO saugumui. Jame analizuojami incidentai, jų pasekmės ir kariuomenės reakcija, todėl jis yra naudingas skaitytojams.
Straipsnyje pateikiama informacija apie įvykį, tačiau jis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl karinių veiksmų ir įtampų tarp šalių. Tonas yra pernelyg dramatiškas ir gali skatinti emocinę manipuliaciją.
