Naujasis ES žaislų saugos reglamentas jau įsigaliojo, tačiau skaitmeniniai gaminių pasai taps privalomi nuo 2030 metų
Vaikiškas žaislas gali kainuoti kelis eurus, atkeliauti iš kito pasaulio krašto ir vos po kelių dienų atsidurti mažamečio rankose. Pirkėjas mato nuotrauką, kainą, pardavėjo įvertinimą ir pristatymo terminą, tačiau dažnai neturi galimybės įsitikinti, ar gaminys iš tiesų buvo patikrintas pagal Europos Sąjungos saugos reikalavimus. Būtent šią problemą mėgina spręsti naujasis ES žaislų saugos reglamentas.
2025 m. lapkričio 26 d. priimtas Reglamentas (ES) 2025/2509 įsigaliojo 2026 m. sausio 1 d. Jis sugriežtina žaisluose naudojamų cheminių medžiagų kontrolę, išplečia gamintojų ir kitų tiekimo grandinės dalyvių atsakomybę bei įveda skaitmeninį gaminio pasą. Pagrindinės naujos taisyklės bus pradėtos taikyti 2030 m. rugpjūčio 1 d. Iki tol numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį gamintojai, importuotojai ir prekybininkai turės pasirengti naujai sistemai.
Lietuvos vartotojams svarbu nesupainioti reglamento įsigaliojimo su visų jo reikalavimų taikymo pradžia. 2026 m. rugsėjį žaislams ir toliau taikoma ankstesnė Žaislų saugos direktyva 2009/48/EB, Lietuvos žaislų saugos techninis reglamentas ir kiti aktualūs gaminių saugos teisės aktai. Naujasis skaitmeninis pasas kol kas nėra privalomas kiekvienam parduodamam žaislui, tačiau pavojingų gaminių tiekimas rinkai jau dabar draudžiamas, o už saugos pažeidimus Lietuvoje skiriamos baudos.
Skaitmeninis žaislo pasas leis patikrinti gamintoją, gaminio modelį ir deklaruojamą atitiktį saugos reikalavimams
Svarbiausia naujovė – kiekvienam pagal naująjį reglamentą rinkai pateikiamam žaislo modeliui reikės skaitmeninio gaminio paso. Gamintojas turės sukurti elektroninį įrašą, susietą su konkrečiu žaislo modeliu ir jo unikaliu identifikatoriumi. Prieiga prie paso bus suteikiama per ant žaislo, jo etiketės, pakuotės arba lydimųjų dokumentų esantį duomenų saitą, pavyzdžiui, QR kodą.
Pagal reglamento VI priedą privalomoje paso dalyje turės būti nurodytas gaminio identifikatorius, gamintojo ir, kai taikoma, jo įgaliotojo atstovo duomenys, už atitinkamas rinkos priežiūros pareigas atsakingas ES ekonominės veiklos vykdytojas, spalvotas žaislo atvaizdas, atitinkamų ES teisės aktų ir naudotų standartų nuorodos bei CE ženklas. Kai aktualu, reikės nurodyti atitikties vertinime dalyvavusią notifikuotąją įstaigą ir nustatytus ženklinimo reikalavimus atitinkančias alergizuojančias kvapiąsias medžiagas.
Skaitmeninis pasas pakeis pagal ankstesnę Žaislų saugos direktyvą reikalaujamą ES atitikties deklaraciją. Jis turės išlikti prieinamas 10 metų nuo žaislo pateikimo rinkai, įskaitant atvejus, kai jį sukūrusi įmonė nutraukia veiklą. Vartotojui nereikės registruotis ar įvesti slaptažodžio, kad galėtų susipažinti su jam prieinama paso informacija. Vis dėlto pasas nebus vieša visų gamybos receptūrų ar laboratorinių tyrimų duomenų bazė – skirtingoms naudotojų grupėms galios skirtingos prieigos teisės.
Vaikų žaislai internetu bus parduodami pateikiant skaitmeninį pasą dar prieš pirkimo patvirtinimą
Fizinėje parduotuvėje pirkėjas gali apžiūrėti pakuotę, perskaityti perspėjimus ir patikrinti ženklinimą. Internetinėje prekyboje didžioji šios informacijos dalis priklauso nuo pardavėjo valios. Nuotraukoje gali būti matomas tik pats žaislas, o gamintojo duomenys, amžiaus apribojimai ir saugos informacija lieka nepateikti arba paslepiami sunkiai randamoje aprašymo dalyje.
Naujasis reglamentas numato, kad internetinių prekyviečių sąsajos turės leisti pardavėjams pateikti CE ženklą, privalomus perspėjimus ir duomenų saitą arba internetinę nuorodą į skaitmeninį gaminio pasą. Visa ši informacija turi būti prieinama prieš įsigyjant prekę. Todėl vien ant fizinės pakuotės atspausdintas QR kodas nebus pakankamas sprendimas, jeigu vartotojas internetu negalės jo pasiekti iki pirkimo.
Pardavėjui atsiras pareiga perduoti internetinei prekyvietei reikalingą paso informaciją. Tai aktualu Lietuvos elektroninėms parduotuvėms, kurios prekiauja iš kitų ES valstybių arba trečiųjų šalių importuotais žaislais, taip pat mažiems verslams, naudojantiems tarptautines prekyvietes. Kartu svarbu nepamiršti, kad dalis pardavėjo identifikavimo ir saugos informacijos pateikimo internetu pareigų jau galioja pagal Bendrojo gaminių saugos reglamento nuostatas.
CE ženklas ir skaitmeninis gaminio pasas nėra nepriklausomos ES institucijos išduotas saugumo sertifikatas
Ant daugelio žaislų jau dabar matomas CE ženklas kartais interpretuojamas kaip įrodymas, kad Europos Sąjungos institucija asmeniškai ištyrė ir patvirtino konkretų gaminį. Iš tikrųjų CE ženklu gamintojas deklaruoja, kad produktas atitinka jam taikomus ES reikalavimus. Tam tikri žaislai gali būti vertinami atliekant gamintojo vidaus gamybos kontrolę, o kitais atvejais būtina notifikuotosios įstaigos procedūra.
Skaitmeninis pasas šio principo nepanaikins. Jame gamintojas deklaruos, kad žaislo atitiktis reikalavimams įrodyta, ir prisiims atsakomybę už pateiktą informaciją. Pasas palengvins produkto atsekimą ir dokumentų patikrą, tačiau vien nuorodos ar QR kodo buvimas negarantuos, kad gaminys iš tikrųjų saugus. Neteisingus duomenis galima pateikti ir elektroninėje sistemoje, todėl išliks laboratorinių tyrimų, rinkos priežiūros ir teisėsaugos poreikis.
Svarbiausias pokytis yra atsakomybės atsekamumas. Jeigu kelių skirtingų pardavėjų siūlomų žaislų kilmė bus susieta su konkrečiu gamintoju ir modeliu, institucijoms taps lengviau nustatyti, kokie gaminiai turi būti tikrinami, išimami iš rinkos ar atšaukiami. Vartotojui taip pat bus lengviau atskirti identifikuojamą gaminį nuo anoniminės prekės, kurios tikrasis gamintojas lieka nežinomas.
Naujos ES taisyklės ribos PFAS, bisfenolius ir kitas vaikų sveikatai pavojingas chemines medžiagas
Skaitmeninis pasas sulaukia daug dėmesio, tačiau svarbiausias paties reglamento tikslas yra fizinė ir cheminė žaislų sauga. Naujos nuostatos išplečia cheminių medžiagų grupes, kurių naudojimas žaisluose bus draudžiamas arba griežtai ribojamas. Tarp jų – endokrininę sistemą ardančios medžiagos, tam tikros kvėpavimo takams ir vidaus organams kenksmingos medžiagos, odos jautrumą didinančios medžiagos bei jau anksčiau riboti kancerogenai, mutagenai ir reprodukcijai toksiškos medžiagos.
Ypatingas dėmesys skiriamas PFAS junginiams ir bisfenoliams. PFAS yra plati sintetinių medžiagų grupė, naudojama dėl atsparumo vandeniui, riebalams ir kitų techninių savybių. Kai kurios šios grupės medžiagos aplinkoje išlieka labai ilgai. Bisfenoliai naudojami tam tikrų plastikų ir kitų medžiagų gamyboje, o dalis jų siejama su nepageidaujamu poveikiu hormoninei sistemai. Naujuoju reglamentu siekiama sumažinti vaikų sąlytį su tokiomis medžiagomis per kasdien naudojamus žaislus.
Reglamentas taip pat numato išimtis ir specialias sąlygas, todėl jo negalima pristatyti kaip absoliutaus visų įmanomų pavojingų medžiagų draudimo be jokių koncentracijos ribų. Tam tikrais atvejais reikšmę turės medžiagos klasifikacija, koncentracija, naudojimo būdas ir mokslinis rizikos vertinimas. Tačiau bendra kryptis aiški: gamintojui taps sunkiau remtis argumentu, kad žaisle naudojama medžiaga nėra tiesiogiai uždrausta vien todėl, kad senesniame teisės akte ji nebuvo atskirai įvardyta.
Lietuvoje pavojingi žaislai nustatomi jau dabar – 2026 metais uždraustos lėlės, barškučiai ir spaudomi žaislai
Žaislų saugos problema nėra vien būsimo ES reglamento pagrindimas. Lietuvos rinkoje jau dabar nustatoma gaminių, kurių cheminė sudėtis arba konstrukcija neatitinka saugos reikalavimų. 2026 m. sausio 6 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė apie uždraustą lėlę „HAPPY SWEET“, kurios plastikinėse dalyse nustatyta pernelyg didelė dviejų ftalatų – dibutilftalato ir di-2-etilheksilftalato – koncentracija.
Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad šių medžiagų kiekių suma siekė 4,932 proc., nors leidžiama riba buvo 0,1 proc. Žaislą į Lietuvos rinką pateikusiai įmonei skirta 1 000 eurų bauda, nurodyta apmokėti ekspertizę, pašalinti gaminį iš rinkos, jį sunaikinti ir perspėti vartotojus. Tai konkretus pavyzdys, kodėl vien graži pakuotė ar tarptautinėje prekyboje naudojamas brūkšninis kodas negali būti laikomas gaminio saugos įrodymu.
2026 m. birželio 4 d. VVTAT taip pat pranešė apie pavojingais pripažintus spaudomus žaislus „Decompression squeeze toys“. Atlikus bandymus nuo jų atsiskyrė smulkios dalys, kurios gali sukelti užspringimo ar uždusimo pavojų. Liepos mėnesį pranešta apie pavojingą barškučių rinkinį „Baby Fun“, nuo kurio po smūgiavimo taip pat atsiskyrė detalės ir išbyrėjo smulkūs rutuliukai. Šie atvejai rodo, kad vaikų saugumui reikšminga ne tik cheminė sudėtis, bet ir gaminio mechaninis atsparumas.
Europos pavojingų gaminių sistemoje žaislai sudaro 16 proc. pranešimų, o Lietuva pateikė 101 įspėjimą
2026 m. kovą Europos Komisija paskelbė naujausią metinę „Safety Gate“ ataskaitą, apimančią 2025 metus. Per šį laikotarpį sistemoje užregistruotas 4 671 įspėjimas apie pavojingus ne maisto produktus – 13 proc. daugiau nei 2024 metais. Iš Lietuvos pateiktas 101 pranešimas. Tai visų pavojingų ne maisto produktų statistika, todėl 101 pranešimo negalima laikyti Lietuvoje nustatytų nesaugių žaislų skaičiumi.
Pagal gaminių kategorijas žaislai sudarė 16 proc. visų 2025 m. sistemoje užregistruotų įspėjimų. Didesnė dalis teko tik kosmetikai – 36 proc., o elektros prietaisai ir įranga sudarė 11 proc. Pavojingos cheminės medžiagos buvo dažniausia visų pranešimų priežastis – 53 proc. atvejų. Su susižalojimo rizika buvo susiję 14 proc., su užspringimo – 9 proc. įspėjimų.
Svarbu tinkamai interpretuoti šiuos rodiklius. Jie nereiškia, kad 16 proc. visų Europos Sąjungoje parduodamų žaislų yra pavojingi. Tai konkrečių gaminių, apie kuriuos institucijos pateikė pranešimus įspėjimų sistemoje, pasiskirstymas. Didesnis užregistruotų atvejų skaičius taip pat gali būti susijęs su aktyvesne rinkos priežiūra, geresniu informacijos apsikeitimu ir naujomis kontrolės priemonėmis.
Pigių žaislų prekyba iš trečiųjų šalių taps labiau priklausoma nuo ES importuotojų ir muitinės patikros
Tarptautinė elektroninė prekyba pakeitė žaislų tiekimo grandinę. Lietuvos gyventojas gali tiesiogiai užsisakyti žaislą iš už ES ribų esančio pardavėjo, o mažas prekybininkas – importuoti nedidelę partiją ir ją perparduoti savo elektroninėje parduotuvėje. Abiem atvejais kyla tas pats klausimas: kas užtikrina, kad gaminys atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, ir kas bus atsakingas, jeigu paaiškės, kad jis pavojingas?
Pagal naująjį reglamentą gamintojo, importuotojo ir platintojo pareigos bus aiškiau susietos su skaitmeniniu gaminio pasu. Importuotojas privalės įsitikinti, kad gamintojas atliko reikiamas procedūras ir sukūrė galiojantį pasą. Platintojas turės patikrinti nustatytus atitikties dokumentų, ženklinimo ir informacijos reikalavimus. Internetinės prekyvietės privalės sudaryti galimybę pardavėjams pateikti būtiną informaciją vartotojams.
Muitinės institucijoms skaitmeninis pasas suteiks papildomą tikrinimo priemonę. Duomenys apie gaminį turės būti susieti su Europos Komisijos registru, todėl muitinė galės patikrinti paso buvimą ir jo identifikavimo duomenis. Tai nepanaikins būtinybės atlikti fizinius ar laboratorinius tyrimus, tačiau leis efektyviau atsirinkti siuntas, kurių dokumentacija arba deklaruojama kilmė kelia įtarimų.
Perkant žaislą internetu jau dabar būtina tikrinti CE ženklą, amžiaus apribojimus ir pardavėjo duomenis
Iki 2030 m. vartotojai neturėtų laukti skaitmeninio paso kaip vienintelės apsaugos priemonės. VVTAT rekomenduoja patikrinti, ar žaislas pažymėtas CE ženklu, ar nurodytas jo gamintojas, ar pateikta informacija apie tinkamą vaiko amžių ir ar galima susipažinti su saugaus naudojimo instrukcijomis. Lietuvos rinkai skirtų žaislų privalomi perspėjimai ir saugos informacija turi būti pateikti lietuvių kalba.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti mažiems vaikams skirtus žaislus su lengvai atsiskiriančiomis detalėmis, nedideliais magnetais, baterijomis ar ilgomis virvelėmis. Ženklas, kad žaislas netinka jaunesniems nei trejų metų vaikams, taip pat nėra universalus būdas išvengti atsakomybės už netinkamą konstrukciją. Gaminio sauga turi būti vertinama atsižvelgiant į jo paskirtį ir pagrįstai numatomą naudojimą.
Jeigu žaislas kelia įtarimų, pirkėjas gali patikrinti VVTAT skelbiamą pavojingų produktų sąrašą arba Europos „Safety Gate“ sistemą. Pranešant apie galimai nesaugų gaminį naudinga išsaugoti pirkimo dokumentus, nufotografuoti žaislą, pakuotę, ženklinimą ir nustatytą trūkumą. Svarbu tai, kad „Safety Gate“ sistemoje nerastas žaislas nebūtinai yra saugus – jis paprasčiausiai gali būti dar neištirtas arba apie jį gali būti nepranešta.
2030 metų rugpjūtį žaislų prekybos taisyklės pasikeis, tačiau anksčiau teisėtai rinkai pateikti gaminiai neišnyks
Naujasis ES reglamentas numato pereinamąjį laikotarpį. Žaislai, kurie iki 2030 m. rugpjūčio 1 d. buvo teisėtai pateikti rinkai pagal ankstesnę direktyvą, galės būti toliau parduodami. Todėl nebūtų tikslu teigti, kad tą dieną visi žaislai be skaitmeninio paso automatiškai taps nelegalūs ir turės būti sunaikinti.
Tuo pat metu įmonėms pasirengimas turėtų prasidėti gerokai anksčiau. Gamintojams reikės peržiūrėti medžiagų sudėtį, tiekėjų dokumentaciją, atitikties vertinimo procedūras ir gaminių identifikavimą. Importuotojams teks pasirūpinti, kad būtų gaunami tinkami skaitmeninių pasų duomenys, o elektroninėms parduotuvėms – pritaikyti produktų puslapius naujiems informacijos pateikimo reikalavimams.
Naujasis skaitmeninis pasas neišspręs visų vaikų žaislų saugos problemų. Tačiau jis pakeis vieną svarbiausių prekybos principų: gaminys turės būti susietas su patikrinamais duomenimis apie jo kilmę, atitiktį ir už jį atsakingą subjektą. Vaikų žaislų sauga taps mažiau priklausoma nuo pardavėjo pateiktos reklamos ir labiau susieta su dokumentais, kuriuos galės pasiekti tiek pirkėjas, tiek rinkos priežiūros institucijos.
Šaltiniai:
„Europos Komisija“. (2025). Stronger toy safety rules enter into force. https://single-market-economy.ec.europa.eu/news/stronger-toy-safety-rules-enter-force-2025-12-23_en
„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“. (2026). Nauji žaislų saugos reikalavimai: ką svarbu žinoti verslui. https://vvtat.lrv.lt/lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai-377/nauji-zaislu-saugos-reikalavimai-ka-svarbu-zinoti-verslui-9pb/
„Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje“. (2026). Pirmose šiais metais paskelbtų pavojingų ne maisto produktų sąrašo pozicijose – kosmetika ir žaislai. https://lithuania.representation.ec.europa.eu/news/pirmose-siais-metais-paskelbtu-pavojingu-ne-maisto-produktu-saraso-pozicijose-kosmetika-ir-zaislai-2026-03-10_lt
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai paaiškina skaitmeninio gaminio paso svarbą ir naudą, ypač kalbant apie vaikų žaislų saugumą. Informacija yra aktuali ir naudinga vartotojams, todėl vertinga publikuoti.
Straipsnis pateikia aiškią ir tikslią informaciją apie skaitmeninį gaminio pasą ir jo naudą, atitinka etikos standartus, nes yra nešališkas ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbią temą apie vaikų žaislų saugumą ir naujus ES reikalavimus, kurie turės įtakos prekybai internetu. Tai ypač svarbu tėvams ir vartotojams, siekiantiems užtikrinti vaikų saugumą.
Straipsnis suteikia svarbios informacijos apie naują ES iniciatyvą, kuri padės užtikrinti vaikų žaislų saugumą ir skaidrumą, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis yra informatyvus ir orientuotas į vaikų saugumą, todėl jis nesukelia nepagrįsto nerimo. Pateikiama aiški informacija apie skaitmeninį gaminio pasą ir jo naudą, kas yra psichologiškai saugu vartotojams.
