Kodėl lietuviai atideda šeimos kūrimą? Atsakymų ieškos naujas tyrimas
Kodėl Lietuvos gyventojai vis rečiau kuria šeimas, atideda vaikų gimimą ir kaip keičiasi jų gyvenimo prioritetai? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma pradedamame plataus masto Gimstamumo ir šeimos tyrime, kuriame dalyvauti bus kviečiama 10 tūkst. šalies gyventojų.
Tyrimo tikslas – ne tik fiksuoti demografinius rodiklius, bet ir geriau suprasti, kokiomis aplinkybėmis žmonės priima sprendimus dėl partnerystės, šeimos kūrimo ar vaikų, kaip jiems sekasi derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei kokios sąlygos tam daro didžiausią įtaką[1].
„Tyrimo metu siekiama ne tik surinkti duomenis, bet kartu ir suprasti, kaip vyksta šeimų gyvenimas, kaip jos gyvena, kokie yra žmonių pasirinkimai kurti partnerystes, kurti šeimas, susilaukti vaikų, kaip jiems sekasi derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus, kokie yra ir kaip keičiasi santykiai tarp kartų“, – pristatydama tyrimą kalbėjo dr. V. Jankauskaitė.
Apklausoje bus nagrinėjamas platus temų spektras – nuo šeimos santykių, gyvenimo sąlygų ir būsto iki užimtumo, finansinės situacijos, asmeninės gerovės bei skirtingų kartų tarpusavio ryšių.
Apklausa išsiskirs mastu – kvies 10 tūkst. gyventojų
Tyrimas vykdomas pagal tarptautinę Kartų ir lyčių programą (GGP), kuri įvairiose šalyse taikoma jau beveik tris dešimtmečius. Jos duomenys naudojami analizuojant visuomenės pokyčius ir rengiant sprendimus, susijusius su demografine bei šeimos politika.
„Šio tyrimo tarptautinės ištakos siekia beveik tris dešimtmečius atgal ir šiai dienai tyrimas tikrai yra labai dažnai taikomas, priimant politikos sprendimus. Surinkta labai daug duomenų – daugiau negu 100 duomenų rinkinių, kurie reprezentuoja daugiau negu 200 tūkst. gyventojų iš beveik 40 šalių“, – teigė dr. D. Galdauskaitė.
Lietuvoje tyrimo mastas bus gerokai didesnis nei įprastų visuomenės apklausų – planuojama apklausti 10 tūkst. 18–59 metų žmonių. Dalyviai atsitiktinai atrinkti iš statistinio gyventojų registro ir apie kvietimą informuojami elektroniniais arba popieriniais laiškais.
Apklausa vyks nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio pabaigos. Gyventojai galės klausimyną užpildyti internetu arba dalyvauti tiesioginiame pokalbyje su apklausos vykdytoju.
Aiškinsis, kas lemia sprendimus dėl vaikų ir šeimos
Tyrimo organizatoriai tikisi, kad surinkta informacija leis ne tik pamatyti bendras demografines tendencijas, bet ir suprasti, kas slypi už konkrečių žmonių pasirinkimų.
Duomenys turėtų padėti įvertinti, kokios kliūtys trukdo įgyvendinti planus kurti šeimą ar susilaukti vaikų, kokį vaidmenį atlieka finansinė padėtis, būstas, darbas, partnerystė ir kokios pagalbos žmonės tikisi iš valstybės.
Organizatorių teigimu, tokia informacija gali tapti svarbiu pagrindu sprendžiant, kokių priemonių reikia šeimų gerovei didinti ir kaip valstybė turėtų reaguoti į besikeičiančią demografinę situaciją.
Tyrimo duomenys bus svarbūs ir ilgalaikei valstybės strategijai
Svarbi tyrimo dalis – jo tęstinumas. 2029 metais tuos pačius respondentus planuojama apklausti pakartotinai. Tai leis palyginti, kaip per trejus metus pasikeitė jų gyvenimo situacija, ar anksčiau numatyti planai buvo įgyvendinti ir kokios aplinkybės tam turėjo įtakos.
Tyrimas siejamas ir su ilgalaike valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“, kurioje siekiama ne tik stebėti statistinius rodiklius, bet ir giliau suprasti visuomenėje vykstančius pokyčius.
„Tyrimas yra vienas pagrindinių instrumentų valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“, kurioje labai aiškiai pati valstybė įsipareigoja ne tik statistiniais duomenimis domėtis, kaip čia mes atrodome, bet iš tikrųjų tikrai pabandyti suprasti tą mūsų visuomenę“, – sakė STRATA Strateginių įžvalgų formavimo grupės vadovė.
Tikimasi, kad pakartotinės tyrimo bangos ateityje leis tiksliau stebėti, kaip keičiasi Lietuvos visuomenė, kokie procesai daro didžiausią įtaką šeimų sprendimams ir kokios demografinės tendencijos gali ryškėti ateityje.
Pirmuosius tyrimo rezultatus STRATA planuoja paskelbti 2027 metų pavasarį. Jie bus viešai prieinami tiek sprendimų priėmėjams, tiek visuomenei.
Tyrimą įgyvendina Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras, Valstybės duomenų agentūra ir Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA. Iniciatyvą pradėjo Vyriausybė, o tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Organizatoriai pabrėžia, kad respondentų konfidencialumas bus užtikrintas – analizės etape bus naudojama nuasmeninta informacija.
