Audra atskleidė pasirengimo spragas
Praėjusį savaitgalį Lietuvą nusiaubusi audra parodė, kaip greitai gali sutrikti įprastas gyvenimo ritmas, kai tūkstančiai žmonių lieka be elektros ir mobiliojo ryšio. Valstybės kontrolė įspėja, kad tokios situacijos tampa rimtu valstybės pasirengimo išbandymu, todėl dar iki kitos krizės būtina užtikrinti sklandų institucijų, savivaldybių ir gelbėjimo tarnybų darbą.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Živilės Kindurytės teigimu, vien turėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus nepakanka. Iš anksto turi būti aišku, kurios institucijos už ką atsakingos, kokių išteklių gali prireikti ir kaip pagalba pasieks nukentėjusius gyventojus[1].
„Ši audra dar kartą parodė, kad nepakanka turėti planus – turi veikti visa grandinė, turi būti atspari infrastruktūra, institucijų koordinavimas, prireikus gelbėjimo pajėgos, savivaldybės, ir pagalba žmogui. Ką reikėtų sustiprinti žiūrint iš visos tos grandinės, jeigu kalbame nacionaliniu mastu, tai turim parengti nacionalinės rizikos analizės metodiką, labai aiškiai susieti mūsų valstybės rezervą su didžiausiomis grėsmėmis, kad žinotume, kam, kada, ko reikia ir kaip pristatyti“, – BNS sakė Ž. Kindurytė.
Valstybės kontrolės vertinimu, aiškesnė nacionalinių rizikų analizė leistų geriau pasirengti skirtingiems scenarijams ir iš anksto numatyti, kokių priemonių, pajėgumų ar atsargų gali prireikti susidūrus su didesnio masto sutrikimais.
Savivaldybių pasirengimas vis dar nevienodas
Spragų išlieka ir savivaldybių pasirengime. Ankstesni auditai atskleidė, kad tik nedidelė dalis savivaldybių buvo iš anksto numačiusios, kaip ekstremalios situacijos metu į pagalbos teikimą įtraukti nevyriausybines organizacijas ir kaip nustatyti gyventojus, kuriems pagalbos reikėtų pirmiausia.
Nors pasirengimas krizėms pastaraisiais metais pagerėjo, institucijų tarpusavio koordinavimas tebėra viena silpnesnių vietų. Atsakomybės paskirstytos aiškiau, sustiprintas Nacionalinio krizių valdymo centro vaidmuo, tačiau praktikoje vis dar pasigendama sklandesnio bendradarbiavimo tarp skirtingų grandžių.
Svarbi atsakomybės dalis tenka ir patiems gyventojams. Krizės metu pagalba turėtų būti teikiama etapais – iš pradžių žmogus turi būti pasirengęs pasirūpinti savimi, vėliau daugiau atsakomybės tenka savivaldybei, o užsitęsus situacijai įsitraukia valstybė.
„Sistema numato, kad pirmąsias tris dienas kiekvienas žmogus turėtų būti pasirengęs ir pats pasirūpinti, ketvirtą–šeštą dieną turėtų rūpintis savivaldybė, o vėliau jau jungiasi valstybė su savo pagalba, jeigu prireiktų. Ir norėtųsi, kad prisimintumėm kiekvienas tą savo elementą“, – pridūrė Ž. Kindurytė.
Tikrinama kritinės infrastruktūros apsauga
Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės teigimu, būtent realios ekstremalios situacijos geriausiai parodo, ar iš anksto sukurta sistema iš tiesų veikia. Tokiais atvejais svarbiausia ne dokumentų ar planų kiekis, o tai, ar kritinė infrastruktūra išlieka patikima, institucijos geba veikti koordinuotai, o pagalba žmones pasiekia laiku.
Todėl silpnąsias vietas, pasak jos, būtina nustatyti ir pašalinti dar iki naujos krizės, o ne tik tada, kai jau tenka kovoti su jos padariniais.
Šiuo metu valstybės auditoriai vertina energetikos, ryšių ir kitų kritinės infrastruktūros objektų apsaugą. Tikrinama, kas konkrečiai atsakingas už šių objektų saugumą, ar taikomos apsaugos priemonės atitinka galimas grėsmes ir ar institucijos būtų pasirengusios veikti sutrikus svarbiausioms paslaugoms.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ankstesni auditai rodo tam tikrą pažangą pasirengimo ekstremalioms situacijoms srityje, tačiau dalis svarbių darbų vis dar nebaigta. Naujojo audito rezultatus planuojama paskelbti kitų metų pradžioje.
