Nuolaužų užtvenktas ežeras gali dar kartą užtvindyti jau nusiaubtus slėnius
Kinijos specialistai mėgina sumažinti naujo potvynio pavojų prie Gyirongo pasienio perėjos, jungiančios Tibeto autonominį regioną su Nepalu. Po ledyno, uolienų ir žemės masės griūties upėje susidarė natūrali užtvanka, už kurios sparčiai kaupiasi vanduo.
Iki rugpjūčio 28 dienos Kinijos pusėje tirtas ežeras buvo maždaug 150 metrų ilgio ir 40–50 metrų gylio. Inžinieriai apskaičiavo, kad jame susikaupė nuo 1,5 iki 2 mln. kubinių metrų vandens. Aerialiniuose vaizduose buvo matyti, kad rudas vanduo jau apsėmė medžius ir krūmus bei spaudžia iš akmenų, purvo ir kitų nuolaužų susidariusią užtvarą.
Kinijos vandens išteklių tarnybos perspėjo, kad per artimiausias tris dienas į ežerą gali sutekėti dar apie 3 mln. kubinių metrų vandens. Tai prilygsta maždaug 1 200 olimpinių plaukimo baseinų. Didžiausias vandens srautas buvo prognozuojamas apie rugsėjo 1 dieną.
Aštuonių inžinierių grupė modeliuoja galimą užtvankos griūtį
Kinijos valdžia į nelaimės vietą pasiuntė aštuonių inžinierių grupę. Specialistai naudodami orlaivius ir bepiločius aparatus atlieka teritorijos matavimus, rengia trimatį ežero bei natūralios užtvankos modelį ir skaičiuoja, kaip vanduo tekėtų užtvarai pradėjus irti.
Patekti prie pat ežero sudėtinga. Po griūties aplink jį liko stačių ir nestabilių šlaitų, pavienių uolų bei purvo sluoksnių. Bet koks papildomas žemės judėjimas gali kelti pavojų ir vietoje dirbantiems specialistams, ir žemiau slėnyje esančioms gelbėtojų grupėms.
Svarstoma žemiausioje natūralios užtvankos vietoje iškasti kontroliuojamo vandens nuleidimo kanalą. Tačiau jo negalima kasti neatlikus skaičiavimų. Per siauras kanalas nesumažintų ežero lygio, o per platus arba per greitai gilinamas kanalas galėtų sukelti nekontroliuojamą užtvankos irimą bei naują staigų potvynį.
Lietus didina nuošliaužų ir staigaus vandens proveržio pavojų
Gyirongo apylinkėse toliau prognozuojamas nedidelis ir vidutinio stiprumo lietus. Krituliai skverbiasi į jau sujudintą gruntą, todėl šlaitai tampa sunkesni ir mažiau stabilūs. Į ežerą kartu patenka daugiau vandens, purvo ir smulkesnių uolienų.
Didžiausią pavojų kelia ne vien vandens kiekis. Natūrali užtvanka nėra inžinerinis statinys – jos viduje gali būti ledo, purvo, medžių, stambių akmenų ir vandeniui pralaidžių tarpų. Vandeniui pradėjus tekėti per tokį pylimą arba prasiskverbus į jo vidų, užtvara gali suirti labai greitai.
Jeigu vanduo išsiveržtų staiga, srautas judėtų tais pačiais siaurais kalnų slėniais, kuriuos jau nusiaubė rugpjūčio 26 dienos katastrofa. Grėsmė kiltų gyvenvietėms, keliams, tiltams, hidroelektrinėms ir gelbėtojų stovykloms abiejose Kinijos ir Nepalo sienos pusėse.
Gelbėjimo darbai pristabdyti dėl naujo vandens antplūdžio
Rugpjūčio 28 dieną Kinijos valstybinė televizija pranešė, kad dalis užtvenkto vandens pradėjo tekėti Gyirongo kryptimi. Gelbėjimo grupėms buvo įsakyta sustoti, o arčiausiai pavojingos zonos dirbę žmonės atitraukti maždaug kilometrą.
Nepalo Rasuwa rajono pareigūnai taip pat gavo perspėjimų apie kylantį vandens lygį. Žmonėms rizikos zonoje nurodyta trauktis į aukštesnes vietas. Kai kur buvo laikinai sustabdytos paieškos ir skrydžiai, nes gelbėtojų siuntimas į upių slėnius galėjo baigtis naujomis aukomis.
Šis sprendimas apsunkina dingusių žmonių paiešką. Po pirmojo potvynio daugelis kelių ir tiltų buvo sunaikinti, o kai kurias gyvenvietes galima pasiekti tik sraigtasparniais arba pėsčiomis. Naujo proveržio grėsmė reiškia, kad net išlikę privažiavimo keliai bet kurią akimirką gali tapti nebetinkami.
Pirminė griūtis nusinešė šimtus gyvybių
Katastrofa prasidėjo rugpjūčio 26 dieną, kai Himalajuose atskilo didžiulė ledyno, uolienų ir grunto masė. Ji nugarmėjo į upės slėnį ir sukėlė galingą vandens, ledo, akmenų bei purvo srautą, kuris per kelias minutes pasiekė žemiau esančias gyvenvietes.
Iki rugpjūčio 28 dienos Nepale buvo patvirtintos mažiausiai 469 žmonių žūtys. Kinijos pusėje skelbta apie mažiausiai tris žuvusiuosius. Dingusiųjų skaičiai skirtinguose oficialiuose ir žiniasklaidos pranešimuose nesutapo – jų buvo ieškoma nuo maždaug 1 000 iki daugiau kaip 1 300.
Tarp dingusiųjų yra daugiau kaip 500 užsieniečių iš per 30 valstybių. Šiuo maršrutu keliauja turistai, kalnų žygeiviai ir piligrimai, vykstantys Tibeto Kailašo kalno kryptimi. Dalį žmonių sunku surasti dėl nutrūkusio ryšio, sugriautų kelių ir nevisiškai suderintų Kinijos bei Nepalo dingusiųjų sąrašų.
Sunaikintas svarbus Kinijos ir Nepalo transporto koridorius
Potvynis smogė Gyirongo pasienio zonai – vienam svarbiausių sausumos kelių tarp Nepalo ir Tibeto. Vandens ir purvo srautas apgadino pasienio infrastruktūrą, kelius, tiltus, elektros įrenginius bei pastatus.
Nepalo pusėje smarkiai nukentėjo gyvenvietės prie Bhote Koši ir Trišulio upių. Kai kur upių vagos išplatėjo, buvo užverstos nuolaužomis arba pasislinko į naujas vietas. Tai reiškia, kad pavojus išliks ir vandeniui nuslūgus, nes būsimi lietūs gali suformuoti naujus srautus.
Sugriauti keliai apsunkina maisto, geriamojo vandens, vaistų ir degalų pristatymą. Sunkioji technika naudojama pagrindiniams ruožams atverti, tačiau darbai vyksta nestabiliuose šlaituose, kur nauja nuošliauža gali sunaikinti jau sutvarkytą kelio dalį.
Tiksli nelaimės priežastis dar tiriama
Palydoviniai vaizdai rodo, kad nuo kalno šlaito galėjo atskilti uolienų pagrindas kartu su ant jo buvusia ledyno dalimi. Ši masė nukrito į slėnį, užtvėrė vandens kelią ir sukėlė nuolaužų srautą. Mokslininkai vis dar tikslina įvykių seką ir vertina, ar pirminė užtvanka susidarė prieš pagrindinį potvynį.
Aukšta temperatūra, tirpstantis sniegas ir silpnėjantis amžinasis įšalas gali didinti kalnų šlaitų nestabilumą. Himalajų ledynai per pastaruosius dešimtmečius sparčiai traukiasi, todėl daugėja nestabilių uolienų, ledo bei naujai susidarančių ežerų.
Vis dėlto vien šios nelaimės kol kas negalima tiesiogiai priskirti klimato kaitai. Tam reikia išsamesnių geologinių, meteorologinių ir palydovinių duomenų. Patvirtintas faktas yra tas, kad šylant aukštikalnių regionams tokio pobūdžio pavojų stebėjimas, ankstyvojo perspėjimo sistemos ir Kinijos bei Nepalo keitimasis duomenimis tampa vis svarbesni.
Šaltiniai
Reuters. (2026). Lake formed by landslide on Nepal-Tibet border overflows, halting rescue work. https://www.reuters.com/business/environment/rescuers-scour-nepal-flood-debris-risk-fresh-flooding-grows-2026-08-28/
Associated Press. (2026). Death toll rises in Nepal-China border disaster as lake poses new flood threat. https://apnews.com/article/ae9973b5fd2b1dc6d54c3e88b1b55bdc
South China Morning Post. (2026). China-Nepal disaster death toll nears 500 as lake overflow threatens rescue work. https://www.scmp.com/news/china/politics/article/3365529/china-nepal-disaster-death-toll-nears-500-lake-overflow-threatens-rescue-work
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo aktualią situaciją Kinijoje, susijusią su potvynio grėsme, ir pateikia svarbią informaciją apie galimus pavojus. Jis yra skaitomas ir vertingas lietuvių skaitytojui, norinčiam sužinoti apie pasaulio įvykius.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie situaciją Kinijoje, remiasi oficialiais šaltiniais ir aprašo galimus pavojus, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes aprašo rimtą situaciją, susijusią su galimu potvyniu Tibeto ir Nepalo pasienyje, kas gali turėti didelį poveikį regiono gyventojams ir infrastruktūrai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie galimą potvynio pavojų Tibeto ir Nepalo pasienyje, kas yra aktualu tiek vietos gyventojams, tiek tarptautinei bendruomenei. Jame aprašomi veiksmai, kurių imasi Kinijos valdžia, ir galimos pasekmės, todėl jis turi visuomeninę naudą.
Straipsnis perteikia didelį nerimą keliančią informaciją apie galimą potvynį ir jo pasekmes, tačiau trūksta psichologiškai saugaus tono ir optimizmo. Tai gali sukelti nepagrįstą baimę skaitytojams.
