Skubame apsiginkluoti, bet derinimai užtrunka daugiau nei metus
Lietuvai sparčiai didinant gynybos finansavimą ir siekiant kuo greičiau sustiprinti kariuomenės pajėgumus, dalis ginkluotės pirkimų vis dar stringa ilguose derinimo procesuose. Valstybės kontrolės auditas parodė, kad kai kuriais atvejais sprendimų derinimas užtruko ilgiau nei metus – iki 374 dienų.
2023–2025 metais Lietuva sudarė 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų sutarčių. Augant grėsmėms regione, būtinybė ginkluotę įsigyti kuo greičiau tampa vis svarbesnė, tačiau Valstybės kontrolės vertinimu, pati sprendimų priėmimo sistema kai kuriais atvejais tampa papildomu stabdžiu[1].
Auditoriai nustatė, kad 42 proc. analizuotų pirkimų derinimai su Krašto apsaugos ministerijos padaliniais, patariamosiomis grupėmis ir kitomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų.
Valstybės kontrolės teigimu, procesą ilgina ne vien ginkluotės pirkimų sudėtingumas. Audite nurodoma, kad reikšmingą įtaką turi ir neišsamiai reglamentuotos skirtingų institucijų funkcijos, išskaidyta atsakomybė bei papildomi derinimo etapai.
Sprendimų grandinėje – papildomas ratas
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad 45 proc., arba 14 iš 31 vertinto ginkluotės pirkimo, sprendimų priėmime dalyvavo krašto apsaugos ministrui atskaitingos patariamosios institucijos – Gynybos resursų taryba, Ginkluotės ir karinės technikos grupė bei Gynybos resursų grupė.
Formaliai šios institucijos turėtų teikti siūlymus ir išvadas. Tačiau, auditorių duomenimis, Gynybos resursų agentūra, vykdydama pirkimus, vadovavosi jų protokoliniais nutarimais ir tais atvejais, kai nebuvo ministro ar jo įgalioto asmens priimto teisės akto.
Valstybės kontrolė vertina, kad tokia praktika neatitinka viešojo administravimo principų, nes patariamosioms institucijoms faktiškai suteikiama sprendimų priėmimo funkcija, kurios teisės aktai joms nenumato.
Auditorių teigimu, toks papildomas derinimų ratas ne tik apsunkina atsakomybės atsekamumą, bet ir reikšmingai prailgina strategiškai svarbių ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų procesą.
Kai kurių pirkimų derinimas – iki 374 dienų
Valstybės kontrolės duomenimis, net 42 proc. vertintų pirkimų derinimai truko nuo 30 iki 374 dienų.
Audite pažymima, kad neišsamus pirkimuose dalyvaujančių subjektų funkcijų reglamentavimas, patariamosioms grupėms faktiškai suteikta sprendimų priėmimo teisė bei išskaidytos atsakomybės reikšmingai lemia pirkimų trukmę ir vilkina pačius įsigijimus.
Tai ypač aktualu gynybos sektoriuje, kur valstybė siekia sparčiai stiprinti kariuomenės pajėgumus. Vis dėlto Valstybės kontrolė pabrėžia, kad proceso sparta turi būti derinama su skaidrumu ir aiškia atsakomybe, o ne pasiekiama jų sąskaita.
„Ginkluotės ir karinės įrangos pirkimuose procesų sparta privalo eiti išvien su skaidrumu“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Siūloma riba – 35 darbo dienos
Siekdama sutrumpinti procesus, Valstybės kontrolė Krašto apsaugos ministerijai rekomendavo aiškiai atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimti įgaliotų subjektų kompetencijas bei atsakomybę.
Ministerijai taip pat rekomenduota aiškiai nustatyti sprendimų derinimo eigą ir terminus.
Numatoma, kad įgyvendinus rekomendacijas visus galutinius sprendimus priimtų tik tam įgalioti subjektai, o derinimas truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.
Toks terminas būtų gerokai trumpesnis nei audito metu nustatyti ilgiausi atvejai, kai derinimas užsitęsė iki 374 dienų.
Greitis neturėtų reikšti mažiau kontrolės
Valstybės kontrolės auditas kartu rodo, kad pirkimų spartinimas neturėtų reikšti silpnesnės kontrolės.
Auditoriai nustatė ir kitų vidaus kontrolės trūkumų: kai kuriais atvejais nebuvo tinkamai dokumentuojami rinkos tyrimai, tiekėjų apklausos vykdavo žodžiu, o dalis sutarčių tam tikrą laiką buvo vykdomos be privalomų banko garantijų ar laidavimo raštų.
Be to, 38 proc., arba 8 iš 21 vertinto įprasto viešojo pirkimo, nustatyta didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimų.
Todėl, kaip matyti iš Valstybės kontrolės išvadų, problema nėra vien procedūrų gausa ar jų trukmė. Auditoriai akcentuoja ir būtinybę aiškiai nustatyti, kas priima sprendimus, kas už juos atsako ir kaip dokumentuojami svarbiausi pirkimo etapai.
Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvai gynybai skiriant rekordines sumas, pirkimų sistema turi vienu metu užtikrinti du dalykus – operatyvų ginkluotės įsigijimą ir aukštus skaidrumo standartus.
Audito duomenys rodo, kad šiandien dalis procesų tebėra pernelyg ilgi, o atsakomybės ribos – ne visada pakankamai aiškios.
