Kas trečias gyventojas neatmeta rizikos, kad jo tėvus gali apgauti finansiniai sukčiai
Kas trečias Lietuvos gyventojas, kuriam buvo aktualus klausimas apie tėvus, mano, kad jie galėtų tapti finansinių sukčių aukomis. Tokios rizikos neatmetė 34 proc. bendrovės BTA užsakymu atliktos apklausos dalyvių.
Tyrimas parodė, kad 28 proc. respondentų su tėvais apie sukčiavimo schemas jau buvo kalbėję, tačiau vis tiek manė, kad artimieji gali apsigauti. Dar 6 proc. tokios rizikos įžvelgė, nors per pastaruosius metus su tėvais apie finansinius sukčius nebuvo kalbėję.
Apklausą 2026 m. birželį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Iš viso apklausta 1 000 respondentų, tačiau pagrindiniai rezultatai apskaičiuoti atmetus 369 žmones, kuriems klausimas nebuvo aktualus, pavyzdžiui, neturinčius tėvų arba nepalaikančius su jais ryšio. Vadinasi, pateikti procentai remiasi 631 respondento atsakymais.
Dalis gyventojų pasitiki tėvų atsargumu, nors apie sukčius su jais nekalbėjo
Apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų per pastaruosius metus tėvams išsamiai paaiškino, kaip veikia finansiniai sukčiai, ir mano, kad jų artimieji greičiausiai neapsigautų.
Dar 28 proc. apklaustųjų su tėvais išsamiai apie sukčiavimo schemas nebuvo kalbėję, tačiau pasitikėjo jų gebėjimu atpažinti apgaulę. Taigi daugiau kaip ketvirtadalis respondentų tėvų atsparumą sukčiams vertino palankiai, nors šios temos šeimoje išsamiai neaptarė.
BTA Rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė perspėja, kad bendro raginimo būti atsargiems gali nepakakti. Sukčiai pasitelkia konkrečius scenarijus: praneša apie tariamai užblokuotą sąskaitą, įtartiną pavedimą, nesumokėtą baudą, siuntą arba į nelaimę patekusį artimąjį.
Sukčiai pasitelkia baimę, skubą ir tariamą banko darbuotojo autoritetą
„Anima klinikos“ psichoterapeutė ir taikomųjų elgesio mokslų praktikė Janina Sabaitė Melnikovienė atkreipia dėmesį, kad žinojimas apie sukčiavimo grėsmę savaime neužtikrina racionalaus sprendimo.
Sukčiai sąmoningai stengiasi sukelti baimę, kaltę, skubos jausmą arba norą padėti artimajam. Jie taip pat gali prisistatyti banko, policijos ar kitos patikimai atrodančios institucijos darbuotojais. Stipri emocija susiaurina žmogaus dėmesį ir gali paskatinti veikti automatiškai.
„Sprendimus realiose situacijose labai stipriai veikia emocijos, dėmesys ir aplinkybės, kuriomis sprendimas priimamas“, – teigia J. Sabaitė Melnikovienė. Todėl artimiesiems svarbu paaiškinti ne vien tai, kaip atrodo sukčiavimas, bet ir kokį veiksmą atlikti vos kilus įtarimui.
Apie finansinius sukčius su tėvais dažniausiai kalbasi 50–59 metų gyventojai
Aktyviausiai apie sukčiavimo pavojus su tėvais kalbėjo 50–59 metų respondentai. Tai darę nurodė 76 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų.
Tarp 40–49 metų gyventojų apie finansinius sukčius su tėvais buvo kalbėję 69 proc., o tarp 30–39 metų respondentų – 63 proc. Jauniausioje, 18–29 metų, grupėje tokius pokalbius nurodė turėję 53 proc. apklaustųjų.
Pasak J. Sabaitės Melnikovienės, pokalbį gali apsunkinti šeimoje susiformavę vaidmenys. Suaugusiam vaikui ne visada paprasta perspėti ar mokyti tėvus, o pastarieji gali tokius patarimus suprasti kaip abejonę jų savarankiškumu. Todėl siūloma ne pamokslauti, bet susitarti dėl bendros veiksmų tvarkos.
Šeimai patariama iš anksto susitarti dėl konkretaus veiksmų plano
Sulaukus įtartino skambučio pirmiausia reikėtų nutraukti pokalbį. Skambinančiajam negalima atskleisti prisijungimo prie banko duomenų, mokėjimo kortelės informacijos, PIN kodų ar patvirtinti jo inicijuojamų veiksmų naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu.
Taip pat nereikėtų spausti SMS žinutėmis ar elektroniniais laiškais atsiųstų nuorodų. Informaciją būtina tikrinti savarankiškai susisiekus su banku ar kita institucija jos oficialioje svetainėje nurodytu telefono numeriu.
J. Sabaitė Melnikovienė siūlo šeimoje trumpai parepetuoti galimas situacijas: aptarti, ką artimasis darytų paskambinus tariamam banko darbuotojui arba gavus žinutę apie tariamą nelaimę. Iš anksto pakartota veiksmų seka stresinėje situacijoje gali būti lengviau prisimenama negu ilgas abstrakčių perspėjimų sąrašas.
Nukentėjus nuo sukčių svarbu nedelsiant kreiptis į banką ir policiją
Jeigu pinigai jau pervesti arba atskleisti prisijungimo duomenys, reikia nedelsiant susisiekti su banku. Finansų įstaiga gali užblokuoti mokėjimo priemones, apriboti prieigą prie sąskaitos ir, jeigu dar įmanoma, mėginti sustabdyti pavedimą.
Apie patirtą sukčiavimą reikia pranešti policijai per portalą „ePolicija“. Apie įtartinas interneto svetaines, žinutes ir skambučius taip pat galima informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
BTA pranešime kartu reklamuojama bendrovės būsto draudimo apsauga nuo sukčių, pagal kurią nurodoma galimybė atlyginti iki 3 tūkst. eurų nuostolių. Tai yra komercinio draudimo pasiūlymas, todėl jo sąlygas, išimtis ir konkrečius draudžiamuosius įvykius prieš sudarant sutartį reikėtų vertinti atskirai.
Nuorodos
BTA: vien pokalbio apie sukčius gali nepakakti
Lietuvos policija: kaip pranešti apie bandymą sukčiauti
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras: pranešimai apie įtartinas žinutes ir skambučius
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra naudingas, nes pateikia svarbią informaciją apie finansinius sukčius ir kaip apsisaugoti nuo jų. Jis yra aiškus ir suprantamas, todėl vertas skaityti lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia naudingą informaciją apie finansinius sukčius ir apsaugos priemones, yra tikslus ir nešališkas, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes finansiniai sukčiai kelia grėsmę daugeliui žmonių, ypač vyresnio amžiaus asmenims, kurie gali būti labiau pažeidžiami. Informacija apie tai, kaip apsisaugoti ir kur kreiptis pagalbos, yra svarbi ir reikalinga Lietuvos auditorijai.
Straipsnis teikia svarbią informaciją apie finansinių sukčių metodus ir apsaugos priemones, kas yra naudinga visuomenei, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Straipsnis pateikia naudingą informaciją apie finansinių sukčių metodus ir apsaugos priemones, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame yra praktiniai patarimai, kurie gali padėti žmonėms jaustis saugiau.
