Dauguma apklaustųjų mano, kad sunkusis transportas kelius dėvi labiau
Beveik septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad krovininis ir keleivinis transportas kelių infrastruktūrai daro didesnį poveikį negu lengvieji automobiliai. Tai parodė bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa.
Tokios nuomonės laikėsi 68 proc. respondentų. Iš jų 48 proc. teigė, kad sunkiojo transporto poveikis yra reikšmingai didesnis, o 20 proc. – kad šiek tiek didesnis.
Apklausą birželio 18–28 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Visoje Lietuvoje buvo apklausta 1 016 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Sunkųjį transportą pagal keliams daromą poveikį apmokestinti siūlo daugiau kaip pusė gyventojų
Kad komercinis transportas turėtų būti apmokestinamas atsižvelgiant į jo daromą poveikį kelių infrastruktūrai, sutiko 53 proc. apklaustųjų. Tokiam principui nepritarė 9 proc. respondentų.
Dar 26 proc. gyventojų pasirinko neutralią poziciją – nei pritarė, nei nepritarė. „Via Lietuva“ paskelbtoje informacijoje nepaaiškinta, kaip pasiskirstė likusių 12 proc. apklausos dalyvių atsakymai.
„Dauguma gyventojų sutinka, kad krovininis ir keleivinis transportas daro didesnį poveikį kelių nusidėvėjimui, todėl palaiko principą, kad intensyviau infrastruktūra besinaudojantys turėtų proporcingai daugiau prisidėti prie jos priežiūros“, – teigė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Vieno 40 tonų vilkiko poveikis prilyginamas 10,5 tūkst. lengvųjų automobilių
„Via Lietuva“, remdamasi VILNIUS TECH mokslininkų skaičiavimais, skelbia, kad sunkiasvorės transporto priemonės lemia apie 90 proc. viso kelių infrastruktūros nusidėvėjimo.
Nurodoma, kad vienas visiškai pakrautas N3 kategorijos vilkikas, kurio leidžiamoji masė siekia 40 tonų, vienam kilometrui kelio dangos gali padaryti tokį patį poveikį kaip maždaug 10,5 tūkst. M1 kategorijos lengvųjų automobilių.
Tikrasis konkrečios transporto priemonės poveikis priklauso nuo jos masės, ašių skaičiaus, vienai ašiai tenkančios apkrovos, padangų, greičio ir kelio konstrukcijos. Todėl pateiktas santykis apibūdina mokslininkų apskaičiuotą modelinį palyginimą, o ne visomis važiavimo sąlygomis vienodą dydį.
„Via Toll“ nuo 2027 metų mokestį skaičiuos pagal nuvažiuotą atstumą
2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje turi pradėti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Ji pakeis dabar naudojamas vinjetes, už kurias mokama pagal pasirinktą jų galiojimo laikotarpį.
Pradėjus veikti naujajai sistemai rinkliava bus apskaičiuojama pagal mokamais valstybinės reikšmės keliais faktiškai nuvažiuotą atstumą. Galutiniam įkainiui įtakos taip pat turės transporto priemonės kategorija, svoris, degalų rūšis ir emisijų klasė.
Naudotojai galės rinktis mobiliąją programėlę, transporto priemonėje įrengtą OBU įrenginį arba savitarnos portale įsigyjamą vienkartinį maršruto bilietą. Atsiskaityti bus galima elektronine bankininkyste, mokėjimo ar kuro kortele ir per Europos elektroninės rinkliavos paslaugų teikėjus.
Naujoji rinkliava bus taikoma krovininiam transportui ir autobusams
„Via Toll“ bus taikoma M2 ir M3 kategorijų keleivinėms bei N1, N2 ir N3 kategorijų krovininėms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad mokestis apims ne vien didžiuosius vilkikus, bet ir dalį lengvojo komercinio transporto bei autobusų.
M1 kategorijos lengviesiems automobiliams naujo kelių mokesčio nenumatyta. „Via Lietuva“ pabrėžia, kad nuo 2027 m. keisis jau galiojančio komercinio transporto kelių naudotojo mokesčio apskaičiavimo tvarka, todėl tai nebus visiškai nauja mokestinė prievolė.
Visos 2026 m. įsigytos vinjetės nustos galioti 2027 m. sausio 1 d. Už nepanaudotą jų galiojimo laikotarpį bus galima prašyti kompensacijos, tačiau išsami pinigų grąžinimo tvarka dar turi būti paskelbta.
Pirmaisiais metais tikimasi surinkti apie 110 mln. eurų
„Via Lietuva“ prognozuoja, kad per pirmuosius „Via Toll“ veikimo metus kelių rinkliavos pajamos gali siekti apie 110 mln. eurų. Šiuo metu iš vinječių per metus surenkama maždaug 70 mln. eurų.
Didesnes įplaukas tikimasi užtikrinti ne tik pakeitus apmokestinimo modelį, bet ir sustiprinus kontrolę. Iki 2027 m. pradžios mokamuose keliuose numatyta naudoti apie 600 kontrolės taškų – specialių kamerų, momentinių ir sektorinių greičio matuoklių.
Surinktos lėšos bus pervedamos į Valstybinį kelių fondą ir naudojamos keliams, tiltams bei kitai infrastruktūrai prižiūrėti ir plėtoti. Ar prognozuojama 110 mln. eurų suma bus pasiekta, paaiškės tik pradėjus veikti sistemai ir įvertinus faktinius transporto srautus bei rinkliavų surinkimą.
Šaltiniai
„Via Lietuva“: gyventojų apklausos rezultatai
Oficiali informacija apie „Via Toll“ sistemą
„Via Lietuva“: kaip veiks elektroninė kelių rinkliavos sistema
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie naują mokestį už kilometrus ir gyventojų nuomonę šiuo klausimu. Jame yra svarbių detalių apie poveikį keliams ir naują sistemą, todėl jis yra vertingas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie apklausos rezultatus ir transporto poveikį kelių infrastruktūrai, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai nurodomi duomenų šaltiniai ir pateikiama subalansuota nuomonė.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbų pokytį Lietuvos kelių mokesčių sistemoje, kuris įsigalios 2027 metais. Be to, jis atspindi gyventojų nuomonę apie sunkiojo transporto poveikį keliams, kas yra svarbi tema diskusijose apie infrastruktūros finansavimą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie planuojamus pokyčius kelių mokesčių sistemoje, remiasi apklausų duomenimis ir moksliniais skaičiavimais, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie transporto poveikį kelių infrastruktūrai ir naują mokestį, remiasi apklausų duomenimis, todėl jis yra emociškai subalansuotas ir neskatina nepagrįsto nerimo.
