Lietuvos pramonė siunčia pirmuosius stabilizacijos signalus
Po keturis mėnesius trukusio Lietuvos pramonės įmonių lūkesčių prastėjimo liepos duomenys leidžia atsargiai kalbėti apie stabilizaciją. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skaičiuojamas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) liepą siekė 47,65 punkto ir, palyginti su birželiu, beveik nepakito.
Nors rodiklis vis dar išlieka žemiau neutralios 50 punktų ribos, jis rodo, kad nuotaikų blogėjimas bent kol kas sustojo, o artimiausių mėnesių perspektyvos vertinamos kiek stabiliau nei pastaruoju metu[1].
„Po keturis mėnesius trukusio lūkesčių mažėjimo liepos rezultatas leidžia atsargiai kalbėti apie stabilizaciją. Vis dėlto vieno mėnesio nepakanka tvirtinti, kad pramonė jau grįžo į augimo kelią. Lietuvos gamintojų padėtį ir toliau lems eksporto rinkų atsigavimas, investicijų aktyvumas Europoje ir mūsų konkurencingumas.
Todėl šiandien ypač svarbu užtikrinti stabilią verslo aplinką ir skatinti investicijas į produktyvumą bei technologinį atsinaujinimą“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Vieni sektoriai demonstruoja augimą, kiti vis dar stringa
Nors bendras pramonės lūkesčių rodiklis beveik nepakito, atskirų sektorių rezultatai atskleidžia labai nevienodą situaciją. Ryškiausią optimizmą liepą demonstravo kompiuterių, elektronikos ir optikos gaminių gamintojai, kurių PLI pakilo iki 63,35 punkto. Virš neutralios ribos taip pat išliko metalo gaminių bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriai, kurių įmonės artimiausiais mėnesiais tikisi palankesnių veiklos sąlygų.
Vis dėlto daliai pramonės šakų iššūkiai nesibaigia. Chemijos pramonėje fiksuotas ne tik žemiausias PLI – 29,13 punkto, bet ir didžiausias mėnesio nuosmukis. Žemiau neutralios ribos išliko ir gumos bei plastiko, tekstilės, drabužių siuvimo, medienos bei maisto produktų gamybos sektoriai, o tai rodo, kad jų verslo lūkesčiai vis dar išlieka atsargūs.
Pramonės ateitį lems ne vien vidaus situacija
LPK atkreipia dėmesį, kad šiandien bendras pramonės lūkesčių indeksas nebeatspindi viso sektoriaus padėties, nes skirtumai tarp atskirų pramonės šakų tampa vis ryškesni. Aukštesnės pridėtinės vertės gamyba demonstruoja didesnį atsparumą, tuo metu tradiciniai sektoriai ir toliau jaučia vangiai atsigaunančios eksporto paklausos poveikį.
Artimiausiais mėnesiais Lietuvos pramonės perspektyvas labiausiai lems Europos ekonomikos raida, ypač Vokietijos pramonės atsigavimas, investicijų aktyvumas bei geopolitinis neapibrėžtumas. Jei pagrindinėse eksporto rinkose paklausa ims augti sparčiau, tai gali tapti postūmiu ir gerėjančioms Lietuvos pramonės įmonių nuotaikoms.
