„Falcon 9“ viršutinė pakopa turėjo atsitrenkti į Mėnulį 8 700 kilometrų per valandą greičiu
Nenaudojama bendrovės „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ viršutinė pakopa rugpjūčio 5 dieną veikiausiai atsitrenkė į Mėnulį. Pagal paskutinius trajektorijos skaičiavimus susidūrimas turėjo įvykti apie 06.35 val. pasauliniu laiku, arba 09.35 val. Lietuvos laiku, netoli Einsteino ir Bello kraterių.
Maždaug 4 tonas sveriantis objektas į Mėnulio paviršių turėjo smogti maždaug 2,43 kilometro per sekundę, arba 8 700 kilometrų per valandą, greičiu. Susidūrimo vieta buvo prognozuojama prie pat iš Žemės matomo Mėnulio krašto, todėl pakako kelių kilometrų trajektorijos paklaidos, kad smūgis įvyktų jau nematomoje palydovo pusėje.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Žemei artimų objektų tyrimų centras dar prieš numatomą susidūrimą apskaičiavo 100 proc. tikimybę, kad pakopa pataikys į Mėnulį. Vis dėlto trajektorijos prognozė ir tiesioginis įvykio patvirtinimas yra du skirtingi dalykai.
Smūgio blyksnio nepavyko patikimai užfiksuoti antžeminiais teleskopais, o tinkamoje vietoje tuo metu nebuvo nė vieno Mėnulį skriejančio aparato. Todėl kol kas tiksliausia sakyti, kad pakopa beveik neabejotinai atsitrenkė į Mėnulį, tačiau naujas krateris dar neparodytas nuotraukose.
Į Mėnulį nukritusi raketos pakopa 2025 metais iškėlė du privačius nusileidimo aparatus
Objektas, oficialiai pažymėtas katalogo numeriu 2025-010D, buvo raketos „Falcon 9“ antroji, arba viršutinė, pakopa. Ji į kosmosą pakilo 2025 metų sausio 15 dieną iš NASA Kennedy kosmoso centro Floridoje.
Per misiją, pavadintą „Ghost Riders in the Sky“, į kosmosą buvo iškelti du privatūs Mėnulio aparatai. Pirmasis buvo JAV bendrovės „Firefly Aerospace“ aparatas „Blue Ghost 1“, gabenantis NASA mokslinius ir technologinius prietaisus. Antrasis – Japonijos bendrovės „ispace“ aparatas „Resilience“.
„Blue Ghost 1“ 2025 metų kovo 2 dieną sėkmingai nusileido Mėnulio paviršiuje ir tapo pirmuoju visiškai sėkmingu komercinės JAV bendrovės nusileidimu Mėnulyje. „Resilience“ pasirinko ilgesnę ir mažiau degalų reikalaujančią trajektoriją, tačiau birželio 5 dieną ryšys su juo nutrūko likus maždaug 90 sekundžių iki numatyto nusileidimo. Japonijos bendrovė vėliau patvirtino, kad aparatas veikiausiai sudužo.
Atlikusi savo užduotį, „Falcon 9“ viršutinė pakopa neturėjo nei pakankamai degalų kontroliuojamai pakeisti trajektoriją, nei galimybės sugrįžti į Žemę. Nors „Falcon 9“ dažnai vadinama daugkartinio naudojimo raketa, įprastai sugrąžinama tik jos pirmoji pakopa. Antroji pakopa lieka vienkartinė.
Daugiau kaip metus nekontroliuojamai skriejusi pakopa apsukdavo Žemę maždaug kas 26 dienas
Po 2025 metų sausio misijos viršutinė pakopa liko labai ištęstoje orbitoje aplink Žemę. Artimiausiame orbitos taške ji priartėdavo maždaug iki 220 tūkst. kilometrų nuo Žemės, o tolimiausiame nutoldavo iki maždaug 510 tūkst. kilometrų. Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Mėnulio siekia apie 385 tūkst. kilometrų.
Vieną ratą aplink Žemę objektas apsukdavo maždaug per 26 dienas. Pakopos orbita ne kartą kirto Mėnulio orbitos sritį, tačiau ankstesnių prasilenkimų metu abu kūnai šių susikirtimo taškų nepasiekdavo tuo pačiu metu.
Pirmąją susidūrimo prognozę nepriklausomas astronomas Billas Gray paskelbė dar 2025 metų rugsėjį. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis asteroidų paieškos observatorijų ir astronomų mėgėjų surinktais stebėjimais. Vėliau numatomą smūgį patvirtino NASA specialistai.
Pakopos judėjimą daugiausia lėmė Žemės, Mėnulio, Saulės ir kitų Saulės sistemos kūnų gravitacija. Trajektoriją taip pat nežymiai keitė Saulės spinduliuotės slėgis. Ši jėga nedidelė, tačiau per daugelį mėnesių jos poveikis besivartančiam ir nevienodai šviesą atspindinčiam objektui gali susikaupti bei pakeisti galutinę smūgio vietą keliais kilometrais.
Spektriniai stebėjimai patvirtino, kad objektas buvo „Falcon 9“ pakopa, o ne asteroidas
Dideliu atstumu nuo Žemės skriejančias raketų dalis sekti daug sunkiau nei žemojoje orbitoje esančias kosmines šiukšles. Kariuomenės naudojami radarai efektyviai aptinka net palyginti mažus objektus netoli Žemės, tačiau už šimtų tūkstančių kilometrų nuo mūsų skriejančius kūnus patikimiau stebi optiniai teleskopai.
Objekto kilmė nustatyta atkuriant jo ankstesnę trajektoriją. Skaičiavimai parodė, kad ji sutampa su 2025 metų sausio 15 dienos „Falcon 9“ skrydžiu. Tai leido atmesti versiją, kad stebimas kūnas yra natūralus asteroidas arba kitos misijos nuolauža.
Prieš susidūrimą paskelbtame moksliniame darbe nurodyta, kad matomosios ir artimosios infraraudonosios spinduliuotės spektre aptiktos medžiagoms, naudojamoms erdvėlaivių šiluminei apsaugai, būdingos savybės. Šviesio kitimo duomenys taip pat patvirtino pailgą objekto formą.
Stebėjimai parodė, kad pakopa apsisukdavo maždaug per septynias minutes. Jos sukimosi periodas tyrimų metu pakito daugiau kaip aštuoniomis sekundėmis. Toks pokytis galėjo atsirasti dėl Saulės spinduliuotės, nevienodo šiluminio poveikio arba iš pakopos pasišalinusių medžiagų, tačiau tiksli priežastis kol kas nenustatyta.
Susidūrimo energija prilygo maždaug trijų tonų trotilo sprogimui
Pagal didesnį pakopos masės įvertį susidūrimo metu turėjo išsiskirti apie 14,5 milijardo džaulių energijos. Tai apytikriai atitinka trijų tonų trotilo sprogimo energiją, nors Mėnulyje įvykęs didelio greičio smūgis nėra toks pats procesas kaip cheminio sprogmens detonacija.
Mėnulis neturi tankios atmosferos, todėl krintanti pakopa nebuvo stabdoma ir negalėjo sudegti taip, kaip į Žemės atmosferą sugrįžtančios raketų dalys. Didžioji jos kinetinės energijos dalis turėjo būti perduota Mėnulio uolienoms, išmušant kraterį ir į aplinką išsviedžiant dulkes bei nuolaužas.
NASA prognozavo maždaug 18 metrų skersmens ir apie 3,7 metro gylio kraterį. Kiti skaičiavimo modeliai pateikė didesnius įverčius – iki 27 ar net 40 metrų skersmens. Skirtumai atsiranda dėl nežinomos tikslios pakopos masės, smūgio kampo, konstrukcijos suirimo ir paviršiaus geologinių savybių.
Modeliuojant dulkių judėjimą buvo apskaičiuota, kad pagrindinė išmestos medžiagos uždanga galėjo pakilti į 15–20 kilometrų aukštį, o siauresnė centrinė srovė – net iki 75–100 kilometrų. Tai buvo prieš susidūrimą atliktos prognozės, todėl jų negalima laikyti faktiniu dulkių debesies išmatavimu.
Smūgio blyksnio pamatyti nepavyko, tačiau kraterio ieškos du Mėnulio orbitiniai aparatai
Astronomai tikėjosi užfiksuoti trumpą susidūrimo blyksnį arba virš Mėnulio krašto pakilusį dulkių debesį. Stebėjimo sąlygos buvo nepalankios, nes pakopa turėjo smogti į Saulės apšviestą paviršiaus dalį, o pats šviesos blyksnis galėjo trukti trumpiau nei sekundę.
Nors 2,43 kilometro per sekundę yra milžiniškas greitis, Mėnulį pasiekiantys meteoroidai dažnai juda kelis ar net keliasdešimt kartų greičiau. Dėl santykinai mažesnio pakopos greičio tik nedidelė susidūrimo energijos dalis galėjo virsti regimąja šviesa.
NASA Mėnulio žvalgybos orbitinis aparatas LRO ir Pietų Korėjos aparate „Danuri“ įrengta kamera „ShadowCam“ mėgins nufotografuoti numatytą smūgio vietą. Tam reikės sulaukti tinkamos orbitos, apšvietimo ir stebėjimo kampo, todėl pirmosios tinkamos nuotraukos gali pasirodyti tik po kelių dienų ar savaičių.
Patvirtinimas bus atliekamas lyginant iki rugpjūčio 5 dienos ir po jos padarytas paviršiaus nuotraukas. Šviežias krateris turėtų išsiskirti ne tik nauja įduba, bet ir aplink ją pasklidusiomis šviesesnėmis išmestų uolienų juostomis.
Tai ne pirmas žmogaus sukurtos raketos smūgis į Mėnulį
Žmonių sukurti aparatai į Mėnulį buvo nukreipiami nuo pirmųjų kosminių tyrimų dešimtmečių. Dalis ankstyvųjų zondų sudužo dėl techninių gedimų, o kai kurių raketų pakopų susidūrimai buvo suplanuoti moksliniais tikslais.
„Apollo 13“, „Apollo 14“, „Apollo 15“, „Apollo 16“ ir „Apollo 17“ misijų raketų viršutinės pakopos buvo sąmoningai nukreiptos į Mėnulį. Jų sukelti virpesiai padėjo kalibruoti astronautų paviršiuje paliktus seismometrus ir tirti palydovo gelmes.
2009 metais NASA į pietinio ašigalio Cabeuso kraterį tyčia nukreipė raketos „Centaur“ pakopą. Po jos skridęs zondas LCROSS tyrė išmuštą medžiagą ir joje aptiko vandens bei kitų lakiųjų junginių požymių.
2022 metų kovo 4 dieną į nematomą Mėnulio pusę nukrito dar viena nevaldoma raketos pakopa. Iš pradžių ji buvo klaidingai palaikyta „SpaceX“ raketos dalimi, tačiau vėlesni trajektorijos ir spektro tyrimai parodė, kad greičiausiai tai buvo Kinijos misijos „Chang’e 5-T1“ raketos „Long March 3C“ pakopa. Ji paliko du greta esančius maždaug 16 ir 18 metrų skersmens kraterius.
Pavienis smūgis Mėnuliui nepavojingas, tačiau atskleidžia augančią kosminių šiukšlių problemą
NASA pabrėžė, kad šis susidūrimas nekėlė jokio pavojaus Žemei. Tokio energingumo natūralus meteoroidas į Mėnulį vidutiniškai atsitrenkia maždaug kartą per šešias dienas, todėl vienos raketos pakopos poveikis visam palydovui yra nereikšmingas.
Problema atsiranda žvelgiant į ilgesnę perspektyvą. Aplink Mėnulį ir tarp Žemės bei Mėnulio daugėja neveikiančių aparatų, raketų pakopų ir kitų objektų, kurių galutinės trajektorijos ne visada tiksliai žinomos. Didėjant misijų skaičiui, daugėja ir galimų nekontroliuojamų susidūrimų.
Šiuo metu tikimybė, kad tokia pakopa pataikys į veikiantį aparatą arba būsimą žmonių bazę, yra itin maža. Tačiau situacija keisis, jeigu Mėnulio paviršiuje atsiras nuolat naudojamos nusileidimo aikštelės, ryšio sistemos, energetikos įrenginiai ir gyvenamosios bazės.
Kontroliuojamas raketos pakopos nukreipimas į iš anksto pasirinktą Mėnulio vietą gali būti priimtinas ir saugus utilizavimo būdas. Šiuo atveju susidūrimas nebuvo suplanuotas: pakopa daugiau kaip metus nekontroliuojamai skriejo Žemės ir Mėnulio erdvėje, o jos galutinę trajektoriją pirmieji nustatė nepriklausomi astronomai.
Būsimos Mėnulio misijos turės iš anksto numatyti raketų pakopų likimą
Vienas iš galimų sprendimų – po misijos nukreipti viršutinę pakopą į stabilią orbitą aplink Saulę. Taip galima gerokai sumažinti tikimybę, kad ji netikėtai sugrįš prie Žemės arba Mėnulio, tačiau tokiam manevrui turi būti palikta pakankamai degalų.
Kita galimybė – suplanuotas smūgis į iš anksto pasirinktą ir nuo veikiančių aparatų nutolusią Mėnulio vietą. Toks būdas leidžia tiksliai žinoti objekto galutinę padėtį, o susidūrimą galima panaudoti moksliniams stebėjimams. NASA nurodo, kad tam tikromis aplinkybėmis kontroliuojamas smūgis į Mėnulį laikomas techniškai priimtinu raketos pakopos eksploatacijos pabaigos sprendimu.
2025-010D atvejis atskleidė kitą silpnąją vietą – objektų stebėjimą tolimoje Žemės ir Mėnulio erdvėje. Pakopą aptiko asteroidams ieškoti skirti teleskopai ir astronomai mėgėjai, nors ji buvo didelė, žinomos kilmės ir paleista per plačiai stebėtą komercinę misiją.
Augant NASA programos „Artemis“, Kinijos Mėnulio programos ir privačių bendrovių misijų skaičiui, nebeužteks žinoti, kas iškelta į kosmosą. Kiekvienai pakopai ir aparatui reikės iš anksto numatyti bei ilgą laiką stebėti galutinę trajektoriją. Šį kartą nekontroliuojamas objektas greičiausiai pataikė į tuščią krateriais nusėtą vietą. Ateityje toks taikinys nebūtinai bus tuščias.
Šaltiniai
Euronews. (2026). SpaceX rocket stage believed to have slammed into Moon
https://www.euronews.com/next/2026/08/05/rogue-spacex-rocket-crashed-into-the-moon-reports-say
NASA. (2026). NASA Will Attempt to Observe Rocket Part’s Lunar Impact
https://www.nasa.gov/humans-in-space/commercial-space/nasa-will-attempt-to-observe-rocket-parts-lunar-impact/
Project Pluto. (2026). Upper stage impacting the Moon on 2026 August 5
https://www.projectpluto.com/25010d.htm
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie „SpaceX“ raketos pakopos susidūrimą su Mėnuliu, todėl jis yra įdomus ir vertingas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tiksliai ir aiškiai informaciją apie „SpaceX“ raketos pakopos susidūrimą su Mėnuliu, remiasi patikimais šaltiniais ir faktiniais duomenimis, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes aprašo naujausią įvykį kosmoso tyrimų srityje, kuris gali sudominti tiek mokslininkus, tiek plačiąją auditoriją Lietuvoje. Informacija apie Mėnulio tyrimus ir komercinių misijų pažangą yra reikšminga šiuolaikiniam skaitytojui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie „SpaceX“ raketos pakopos susidūrimą su Mėnuliu, kas gali būti įdomu ir naudinga skaitytojams, domintiems kosmoso tyrimais ir technologijomis.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie raketos pakopos susidūrimą su Mėnuliu, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame išlaikytas objektyvus ir informatyvus tonas.
