Iranas ir Omanas suderino Hormūzo sąsiaurio maršruto koordinates, tačiau galutinio susitarimo dar nėra
Iranas ir Omanas suderino siūlomo laivybos maršruto per Hormūzo sąsiaurį geografines koordinates. Apie tai rugpjūčio 5 dieną pranešė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei, tačiau galutinis susitarimas dar nepasirašytas.
Teherano teigimu, bendras Irano ir Omano pareiškimas jau baigiamas rengti. Vis dėlto E. Baghaei pripažino, kad vien maršruto nustatymas neužtikrins saugios laivybos viename svarbiausių pasaulio energetikos koridorių.
Didžiausi nesutarimai susiję su tuo, kas kontroliuos į Persijos įlanką įplaukiančius laivus, kas atliks jų patikrinimus ir ar už praplaukimą bus renkamas mokestis. Iranas siekia įtvirtinti iki karo neturėtas galias, o JAV tvirtina nepriimsiančios jokio susitarimo, leidžiančio Teheranui spręsti, kurie laivai gali naudotis tarptautiniu sąsiauriu.
Todėl paskelbta žinia dar nereiškia, kad Hormūzo sąsiauris visiškai atidarytas. Šalys susitarė dėl galimo maršruto vietos, tačiau politinės ir praktinės jo naudojimo sąlygos tebėra derybų objektas.
Iranas ir Omanas kol kas suderino tik siūlomo laivybos maršruto koordinates
E. Baghaei nurodė, kad Irano ir Omano atstovai pasiekė tarpusavio supratimą dėl svarstomo maršruto geografinių parametrų. Derybos, jo teigimu, vyko profesionaliai ir judėjo pirmyn tiek techniniu, tiek politiniu lygmeniu.
Iranas ir Omanas yra dvi Hormūzo sąsiaurio pakrančių valstybės. Irano teritorija driekiasi šiauriniame krante, o pietinėje pusėje yra Omanui priklausantis Musandamo pusiasalis, todėl bet kokiam naujam laivybos režimui reikalingas abiejų valstybių praktinis bendradarbiavimas.
Bendras pareiškimas dar tik peržiūrimas ir redaguojamas. E. Baghaei pridūrė, kad jis galėtų būti paskelbtas, jeigu procesui nesutrukdytų neįvardytos trečiosios šalys. Ši formuluotė greičiausiai buvo skirta JAV, kurių vaidmenį Iranas viešai mėgina sumažinti.
Suderintos koordinatės taip pat neatsako, kiek laivų galėtų naudotis maršrutu, kokia tvarka jiems būtų išduodami leidimai ir kas garantuotų jų saugumą. Nežinoma ir tai, ar naujoji trasa būtų laikinas koridorius, ar būsimo nuolatinio laivybos režimo pagrindas.
Siūlomas Hormūzo susitarimas gali suteikti Iranui įplaukiančių laivų kontrolę
„Reuters“, remdamasi aukšto rango Irano ir dviem regiono šaltiniais, skelbia, kad svarstomas modelis suteiktų Iranui teisę kontroliuoti laivus, įplaukiančius į Persijos įlanką. Išplaukiančių laivų maršrutas galėtų būti administruojamas Omano pusėje.
Toks modelis reikštų esminį iki karo galiojusios tvarkos pasikeitimą. Iki 2026 metų vasario pabaigos tarptautiniai prekybos laivai sąsiauriu plaukė nemokėdami Iranui tranzito mokesčių ir neprašydami Teherano leidimo kiekvienam reisui.
Tačiau žodis „kontrolė“ derybose kol kas neturi vienos sutartos reikšmės. Jis gali reikšti laivų eismo koordinavimą ir saugumo informacijos teikimą, bet taip pat gali apimti leidimų išdavimą, krovinių deklaravimą, patikrinimus arba teisę neleisti konkrečiam laivui įplaukti į Persijos įlanką.
Persijos įlankos valstybės siekia, kad patikrinimus prižiūrėtų ne vien Iranas, bet regiono šalių atstovai. Joms svarbu išvengti sistemos, kurioje Teheranas galėtų savo nuožiūra stabdyti tam tikrų valstybių, bendrovių arba su JAV susijusius laivus.
Iranas siekia rinkti tranzito mokesčius, kuriuos JAV kategoriškai atmeta
Vienas sudėtingiausių derybų klausimų yra mokestis už naudojimąsi maršrutu. „Reuters“ šaltinių teigimu, Iranas siūlė rinkliavą, siekiančią nuo 5 iki 7 proc. laivu gabenamo krovinio vertės.
Omano derybininkai esą svarstė mažesnį, maždaug 3 proc. mokestį, tačiau Vašingtonas reikalauja, kad tranzitas būtų nemokamas. Šie skaičiai nėra patvirtinto susitarimo sąlygos – tai derybose aptarti ir dar ginčijami pasiūlymai.
Kaip galimas kompromisas svarstoma formaliai savanoriška rinkliava už saugumo, navigacijos ir aplinkos apsaugos paslaugas. Tačiau tokios sistemos savanoriškumas būtų abejotinas, jeigu mokėti atsisakiusiam laivui nebūtų užtikrinamas saugus praplaukimas.
Mokestis, apskaičiuojamas pagal krovinio vertę, ypač smarkiai paveiktų naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų gabenimą. Jis taptų ne tik papildoma laivybos bendrovių išlaida, bet ir priemone, leidžiančia Iranui gauti pajamų bei informaciją apie per sąsiaurį judančius krovinius.
Donaldas Trumpas skelbia apie artėjantį susitarimą, o Iranas neigia derybas su JAV
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susitarimas dėl Hormūzo sąsiaurio gali būti pasiektas artimiausiu metu. Kartu jis pagrasino, kad Iranas bus „labai smarkiai“ puolamas, jeigu derybos žlugs ir laivyba nebus atkurta.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad Vašingtonas dalyvauja procese, kuriuo siekiama padidinti saugiai sąsiaurį kertančių laivų skaičių. JAV pareigūnai kalba apie platesnes derybas, susijusias ne tik su laivyba, bet ir su karo užbaigimu bei Irano branduoline programa.
Teheranas pateikia kitokią versiją. Irano pareigūnai tvirtina, kad vyksta tik dvišalės Irano ir Omano derybos, o Jungtinės Valstijos jose nedalyvauja. Tokia pozicija leidžia Iranui susitarimą vaizduoti kaip dviejų pakrančių valstybių sprendimą, o ne kaip nuolaidą JAV spaudimui.
Regiono šaltiniai taip pat atsargiau vertina D. Trumpo skelbiamą pažangą. Jų teigimu, maršruto koordinatės suderintos, tačiau susitarimas nėra nei galutinis, nei neišvengiamas. Vienas iš esminių klausimų – ar Vašingtonas sutiks su bent daline Irano kontrole, kurią iki šiol viešai atmetė.
Omanas siekia suderinti Irano reikalavimus su laisvos laivybos principu
Omanas derybose atlieka ne vien techninio tarpininko vaidmenį. Valstybė kontroliuoja pietinę Hormūzo sąsiaurio pakrantę ir mėgina suderinti Irano saugumo reikalavimus su tarptautinės bendruomenės reikalaujama laivybos laisve.
Omano užsienio reikalų ministerija liepos 14 dieną pareiškė, kad bendradarbiauja su visomis šalimis siekdama visiškai atkurti laisvą laivybą pagal tarptautinę teisę. Omanas yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos šalis ir pabrėžia, kad tranzitui per tarptautinį sąsiaurį neturėtų būti taikomi vienašališki apribojimai.
Ankstesnėmis pastangomis Omanas kartu su Tarptautine jūrų organizacija buvo sudaręs galimybę naudotis laikinuoju koridoriumi. Maskatas tuomet akcentavo, kad maršrutas turi būti prieinamas visiems laivams ir juo naudojantis neturi būti renkami tranzito mokesčiai.
Dabartinės derybos rodo, kad vien šio principo nepakako normaliai laivybai atkurti. Iranas siekia, kad nauja sistema pripažintų jo suverenias teises ir saugumo interesus, o Omanas mėgina neleisti, kad tarptautinis sąsiauris faktiškai taptų Irano leidimų ir rinkliavų sistema.
Hormūzo sąsiauris lemia pasaulinių naftos ir dujų tiekimo grandinių stabilumą
Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Arabijos jūra. Pro jį gabenama Saudo Arabijos, Irako, Jungtinių Arabų Emyratų, Kuveito, Kataro ir Irano eksportuojama energija.
JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, 2024 metais ir 2025 metų pradžioje per Hormūzo sąsiaurį judėjo daugiau kaip ketvirtadalis pasaulio jūra gabenamos naftos. Šis kiekis prilygo maždaug penktadaliui viso pasaulio naftos ir jos produktų suvartojimo.
Per sąsiaurį taip pat buvo gabenama apie penktadalis pasaulinės suskystintųjų gamtinių dujų prekybos, daugiausia Kataro dujos. Maždaug 84 proc. naftos ir kondensato bei 83 proc. suskystintųjų gamtinių dujų krovinių buvo skirta Azijos rinkoms.
Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai turi vamzdynų, kuriais dalį naftos galima nukreipti aplenkiant Hormūzą. Tačiau jų laisvas pajėgumas yra gerokai mažesnis už įprastą sąsiauriu gabenamą kiekį, o Kataro suskystintosioms dujoms visavertės alternatyvos beveik nėra.
Nuo karo pradžios Iranas pavertė laivybą strateginio spaudimo priemone
Laivyba Hormūzo sąsiauriu smarkiai sutriko po 2026 metų vasario 28 dieną prasidėjusio JAV ir Izraelio karo su Iranu. Teheranas ėmė reikalauti, kad laivai derintų reisus su Irano institucijomis, o sąsiauryje padaugėjo atakų, sulaikymų ir kitų saugumo incidentų.
Karinės pastangos panaikinti Irano įtaką sąsiauryje nedavė ilgalaikio rezultato. Laivybos bendrovės vengė rizikingų reisų, draudimo įmokos išaugo, o dalis tanklaivių ir krovininių laivų laukė saugesnių sąlygų už Persijos įlankos ribų.
Rugpjūčio 4 dieną Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba pranešė, kad netoli Omano krantų Hormūzo sąsiauryje nenustatytas prekybinis laivas buvo kliudytas nežinomo sviedinio. Incidentas parodė, kad net ir politiškai susitarus dėl maršruto laivų saugumui reikės realių karinių ir techninių garantijų.
Padėtį dar labiau komplikuoja išpuoliai Raudonojoje jūroje. Kai Saudo Arabija dalį naftos nukreipia vamzdynu į Janbu uostą, aplenkdama Hormūzą, jos laivai patenka į zoną, kurioje juos puola su Iranu siejamas Jemeno husių judėjimas.
Galutinis susitarimas priklausys nuo kontrolės, patikrinimų ir saugumo garantijų
Artimiausias galimas žingsnis – bendras Irano ir Omano pareiškimas, kuriame būtų paskelbtos suderintos maršruto koordinatės ir pagrindiniai laivybos principai. Tačiau toks dokumentas dar nebūtinai reikštų, kad komercinis eismas iš karto grįš į prieškarinį lygį.
Laivybos bendrovėms reikės aiškiai žinoti, kas registruoja reisus, kas tikrina laivus, ar mokestis yra privalomas ir kas atsako už žalą užpuolimo atveju. Be šių atsakymų net oficialiai paskelbtas koridorius gali likti per daug rizikingas draudikams ir laivų savininkams.
Politiškai sunkiausias klausimas – Irano vaidmens pripažinimas. Jeigu Teheranui būtų suteikta teisė kontroliuoti į Persijos įlanką plaukiančius laivus, Iranas įgytų reikšmingą strateginį laimėjimą ir galėtų daryti tiesioginę įtaką pasaulinei energijos prekybai.
Todėl rugpjūčio 5 dienos pranešimas žymi realią derybų pažangą, tačiau ne jų pabaigą. Iranas ir Omanas jau gali nubrėžti maršrutą žemėlapyje, bet dar nesusitarė, kas prie jo stovės su leidimų sąrašu, kas rinks pinigus ir kas apgins laivą, jeigu diplomatiniai pažadai vėl subyrės.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Trump says deal to open Strait of Hormuz could come by Wednesday or Iran will get „hit very hard“
https://www.euronews.com/2026/08/05/iran-and-oman-draft-waterway-deal-while-trump-rejects-tehrans-control-and-transit-fees
Reuters. (2026). Iran and Oman reach understanding on coordinates of route through Hormuz, Iran ministry says
https://www.reuters.com/world/middle-east/iran-oman-reach-understanding-coordinates-route-through-hormuz-iran-ministry-2026-08-05/
Associated Press. (2026). Iran and Oman make progress on a deal to reopen the Strait of Hormuz, officials say
https://apnews.com/article/6587f90f2ab5beec373ce5fabf637541
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Iraną ir Omaną, jų derybas dėl laivybos maršruto per Hormūzo sąsiaurį. Jame išdėstyti svarbiausi aspektai, kurie gali būti įdomūs ir aktualūs lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Iraną ir Omaną, jų derybas dėl laivybos maršruto per Hormūzo sąsiaurį, ir nepalieka vietos dezinformacijai. Jame aiškiai nurodomi nesutarimai ir politinės aplinkybės, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbius geopolitinius pokyčius Hormūzo sąsiauryje, kurie gali turėti įtakos pasaulinei energetikos situacijai. Be to, jis suteikia įžvalgų apie regiono šalių derybas ir galimus padarinius tarptautinei laivybai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Iraną ir Omaną, jų derybas dėl laivybos maršruto per Hormūzo sąsiaurį, ir atskleidžia politinius iššūkius, su kuriais susiduria šios šalys. Tai naudinga skaitytojams, norintiems suprasti geopolitinę situaciją ir galimus padarinius tarptautinei laivybai.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie geopolitinę situaciją, neskatindamas konstruktyvaus dialogo ar sprendimų. Jame dominuoja konfliktinė retorika, kas gali sukelti nepagrįstą nerimą tarp skaitytojų.
