Dirbtinio intelekto įrankiai per kelerius metus tapo kasdieniais tekstų rašymo, informacijos paieškos, programavimo ir sprendimų priėmimo pagalbininkais. Kartu daugėja žmonių, pastebinčių, kad be „ChatGPT“, „Claude“ ar kitų sistemų darosi sunkiau pradėti tekstą, savarankiškai išplėtoti mintį arba prisiminti informaciją, kurią ką tik perskaitė.
Naujausiose publikacijose šis reiškinys jau vadinamas „DI iškeptomis smegenimis“, „skaitmenine demencija“ ir net lyginamas su „TikTok“ bei fentanilio deriniu. Tokie apibūdinimai atkreipia dėmesį, tačiau gerokai peržengia tai, ką šiuo metu leidžia teigti moksliniai tyrimai.
Turimi duomenys rodo, kad žmogui perdavus dalį mąstymo užduoties generatyviniam DI, rašymo metu sumažėja kai kurių smegenų tinklų įsitraukimas, silpnėja sukurto teksto įsiminimas ir asmeninis ryšys su rezultatu. Vis dėlto nėra įrodyta, kad įprastas DI naudojimas fiziškai pažeidžia smegenis, mažina žmogaus intelektą ar sukelia demenciją.
MIT eksperimentas parodė silpnesnį smegenų įsitraukimą rašant tekstą su „ChatGPT“
Didžiausią diskusiją sukėlė 2025 metais paskelbtas MIT Media Lab tyrėjų darbas „Your Brain on ChatGPT“. Tyrime dalyvavo 54 žmonės nuo 18 iki 39 metų. Jie buvo suskirstyti į tris grupes ir rašė trumpus SAT egzamino tipo rašinius.
Pirmoji grupė galėjo naudotis „ChatGPT“, antroji – įprasta „Google“ paieška be generatyvinių santraukų, o trečioji turėjo remtis tik savo žiniomis. Dalyviai atliko po tris užduotis per kelis mėnesius. Ketvirtojoje sesijoje daliai jų sąlygos buvo sukeistos: anksčiau savarankiškai rašiusieji gavo prieigą prie DI, o „ChatGPT“ naudotojai turėjo rašyti be jokios išorinės pagalbos.
Rašymo metu tyrėjai elektroencefalografu registravo smegenų elektrinį aktyvumą. Taip pat buvo analizuojama tekstų kalba, vertintojų skirti balai, gebėjimas pacituoti savo rašinį ir tai, kiek patys dalyviai laikė tekstą savo darbu.
Stipriausi ir plačiausiai pasiskirstę funkciniai ryšiai užfiksuoti savarankiškai rašiusioje grupėje. Paieškos sistema besinaudojusių dalyvių įsitraukimas buvo vidutinis, o „ChatGPT“ grupėje nustatytas silpniausias tirtų neuroninių tinklų tarpusavio koordinavimas.
Teiginys apie 55 procentais mažesnį smegenų aktyvumą nereiškia, kad „pusė smegenų išsijungė“
Populiariose publikacijose ypač išplito teiginys, kad „ChatGPT“ naudotojų smegenų aktyvumas sumažėjo 55 procentais. Tyrime iš tiesų nustatyta, kad pagal kai kuriuos funkcinio ryšio matavimus DI grupės rezultatai buvo iki 55 procentų mažesni negu savarankiškai rašiusių dalyvių.
Tačiau tai nėra visų smegenų aktyvumo, neuronų skaičiaus arba intelekto sumažėjimas. Elektroencefalografija registruoja elektrinio aktyvumo svyravimus, o tyrėjų naudotas metodas vertino informacijos srauto tarp skirtingų sričių kryptį ir stiprumą konkrečios užduoties metu.
Mažesnis neuroninių tinklų įsitraukimas gali reikšti, kad žmogui teko atlikti mažiau planavimo, idėjų formulavimo, atminties paieškos ir kalbinio konstravimo darbo. Panašiai smegenys dirba mažiau sprendžiant uždavinį skaičiuotuvu negu skaičiuojant mintinai. Vien mažesnis aktyvumas dar nėra ligos arba audinių pažeidimo įrodymas.
Svarbu ir tai, kad MIT darbas tebėra išankstinė, recenzavimo proceso nepraėjusi publikacija. 2026 metais paskelbtame moksliniame komentare atkreiptas dėmesys į mažą imtį, EEG analizės metodiką, nepakankamai išsamų procedūrų aprašymą ir kai kuriuos rezultatų pateikimo neatitikimus. Todėl tyrimas atskleidžia svarbų signalą, tačiau galutinio nuosprendžio visiems DI naudotojams nepateikia.
„ChatGPT“ naudotojai sunkiau prisiminė tekstą, kurį buvo parašę vos prieš kelias minutes
Ryškesnis už smegenų aktyvumo skirtumus buvo dalyvių gebėjimas prisiminti savo rašinius. Netrukus po užduoties „ChatGPT“ naudotojai prasčiau citavo savo tekstą ir sunkiau paaiškino, ką tiksliai buvo parašę.
Savarankiškai dirbę žmonės jautė stipriausią autorystės ryšį su rezultatu. Paieškos sistema besinaudoję dalyviai taip pat dažniausiai laikė rašinį savu, nors jų įsitraukimas buvo mažesnis. DI grupėje atsakymai apie autorystę svyravo nuo visiško teksto pripažinimo savu iki teiginio, kad jis žmogui beveik nepriklauso.
Ketvirtojoje sesijoje anksčiau su DI rašę dalyviai, netekę jo pagalbos, ir toliau rodė silpnesnį kai kurių alfa ir beta dažnių tinklų įsitraukimą. Priešinga kryptimi perėję žmonės – iš savarankiško rašymo į darbą su DI – geriau prisiminė informaciją ir išlaikė platesnį smegenų sričių aktyvumą.
Tai leidžia kelti hipotezę, kad darbo eiliškumas turi didelę reikšmę. Kai žmogus pirmiausia pats suformuluoja mintį, o vėliau pasitelkia DI jai patikrinti ar papildyti, išlieka didesnė pažintinė kontrolė. Kai sistema nuo pat pradžių pateikia struktūrą, argumentus ir sakinius, naudotojui gali likti tik atrankos bei redagavimo funkcija.
Kognityvinis darbo perdavimas technologijoms prasidėjo gerokai anksčiau už generatyvinį DI
Žmonės nuo seno perkelia dalį atminties ir mąstymo į išorines priemones. Užrašų knygelės saugo tai, ko nenorime pamiršti, skaičiuotuvai perima aritmetiką, navigacijos sistemos įsimena maršrutus, o interneto paieška padeda rasti faktus.
Psichologijoje tai vadinama kognityviniu darbo perdavimu. 2011 metais žurnale „Science“ paskelbtas vadinamojo „Google efekto“ tyrimas parodė, kad žmonės, tikėdamiesi informaciją vėliau lengvai rasti internete, prasčiau įsimena patį faktą, tačiau geriau prisimena, kur jo ieškoti.
Toks darbo pasidalijimas savaime nėra žalingas. Atsisakius mintinai saugoti kiekvieną telefono numerį, smegenų gebėjimas mąstyti neišnyko. Išorinės priemonės gali atlaisvinti dėmesį sudėtingesniems sprendimams, jeigu žmogus išsaugo supratimą, kontrolę ir gebėjimą patikrinti gautą rezultatą.
Generatyvinio DI skirtumas slypi jo mastelyje. Sistema gali perimti ne vien faktų saugojimą ar skaičiavimą, bet ir problemos suformulavimą, argumentų atranką, teksto struktūrą bei galutinę kalbinę išraišką. Jeigu žmogus perduoda visą šią grandinę, gali nelikti veiklos, per kurią informacija virsta jo paties žinojimu.
Paauglių smegenims rizika gali būti didesnė, tačiau ilgalaikių įrodymų dar nėra
MIT eksperimente dalyvavo tik suaugusieji, kurių vykdomosios funkcijos jau buvo iš esmės susiformavusios. Todėl jo rezultatai negali būti tiesiogiai perkeliami vaikams ir paaugliams, nors būtent jie ypač dažnai naudoja DI mokyklinėms užduotims.
Planavimas, darbinė atmintis, impulsų kontrolė ir gebėjimas vertinti argumentus sparčiai vystosi paauglystėje. Šias funkcijas stiprina pastangos: savarankiškas teksto konstravimas, klaidų taisymas, šaltinių lyginimas ir nesėkmingų sprendimų peržiūrėjimas.
Jeigu DI tampa mokymosi atrama, pateikiančia klausimus, paaiškinimus ir grįžtamąjį ryšį, jis gali padėti šiuos gebėjimus lavinti. Jeigu sistema nuolat pakeičia patį mokinį ir pateikia jau užbaigtą rezultatą, dingsta dalis mąstymo treniruotės.
2026 metais žurnale „Frontiers in Developmental Psychology“ paskelbtoje analizėje ši grėsmė įvardyta kaip kol kas nepatikrinta hipotezė. Mokslininkai pabrėžė, kad trūksta ilgalaikių tyrimų, kurie daugelį metų stebėtų vaikus, jų DI naudojimo įpročius ir vykdomųjų funkcijų raidą. Todėl kalbos apie jau prasidėjusį masinį vaikų smegenų nykimą yra ankstyvos.
Darbo vietose DI gali mažinti rutiną arba sukelti naują protinio nuovargio formą
Kita problema atsiranda tada, kai žmogus vienu metu turi prižiūrėti kelias DI sistemas. 2026 metais pristatytame 1 488 JAV darbuotojų tyrime maždaug 14 procentų respondentų nurodė su DI siejamą protinį nuovargį, pasireiškiantį minčių miglotumu, lėtesniu sprendimų priėmimu ir sunkumu išlaikyti dėmesį.
Produktyvumas didėjo pereinant nuo vieno prie dviejų DI įrankių, tačiau tolesnis sistemų skaičiaus augimas davė vis mažesnę naudą. Kai darbuotojui tenka sekti kelių agentų veiksmus, lyginti jų išvadas, tikrinti faktus ir spręsti prieštaravimus, pagalbinės sistemos pačios tampa papildomu darbo krūviu.
Šis reiškinys skiriasi nuo MIT tyrime užfiksuoto nepakankamo įsitraukimo. Vienu atveju DI atlieka beveik visą užduotį ir žmogus mąsto per mažai. Kitu atveju žmogus mėgina suvaldyti pernelyg daug automatizuotų procesų ir patiria informacinę perkrovą.
DI naudojimas gali net sumažinti perdegimą, jeigu sistemai perduodamos monotoniškos, aiškiai apibrėžtos užduotys. Rizika didėja, kai žmogus priverstas nuolat tikrinti nepatikimus atsakymus arba mėgina vienu metu valdyti daugiau įrankių, negu pajėgia sąmoningai kontroliuoti.
DI gali silpninti arba stiprinti mąstymą – rezultatą lemia pasirinktas darbo metodas
Teiginį, kad generatyvinis DI neišvengiamai silpnina protinius gebėjimus, paneigia platesnių tyrimų rezultatai. 2025 metais paskelbta 29 eksperimentų ir kvazieksperimentų metaanalizė nustatė vidutinį teigiamą generatyvinio DI poveikį aukštesnio lygmens mąstymui.
Didžiausia nauda pastebėta sprendžiant problemas ir lavinant kritinį mąstymą. Poveikis kūrybiškumui buvo mažesnis. Geresnius rezultatus pasiekė mokiniai, kurie gebėjo savarankiškai reguliuoti mokymąsi ir DI naudojo ilgesnėse, kryptingai suplanuotose programose.
Taigi svarbiausias klausimas yra ne vien tai, ar žmogus naudojasi DI. Reikia vertinti, kuriame darbo etape sistema įtraukiama ir kokią mąstymo dalį ji perima. Tas pats įrankis gali parašyti už mokinį visą rašinį arba pateikti prieštaravimus jo paties sukurtam argumentui.
Pirmuoju atveju DI tampa pakaitalu. Antruoju – intelektine atrama, išlaikančia žmogui pareigą planuoti, vertinti ir priimti galutinį sprendimą. Būtent šis skirtumas šiuo metu geriausiai paaiškina, kodėl skirtingi tyrimai pateikia iš pažiūros priešingus rezultatus.
Norint išsaugoti mąstymo kontrolę, pirmasis atsakymas turi gimti žmogaus galvoje
Praktiškiausias būdas sumažinti kognityvinio darbo perdavimą – prieš kreipiantis į DI pačiam suformuluoti problemą, galimą atsakymą ir pagrindinius argumentus. Net trumpas pradinis juodraštis priverčia smegenis iškelti informaciją iš atminties ir sukurti pradinę struktūrą.
DI galima naudoti kaip kritiką: paprašyti surasti logikos spragas, pateikti stipriausią prieštaravimą, nurodyti nepatikrintus teiginius arba užduoti klausimus, į kuriuos žmogus neatsakė. Tokia sąveika išlaiko sprendimo teisę naudotojui ir sukuria vadinamąją produktyvią trintį.
Gautą atsakymą verta trumpam užverti ir savais žodžiais atkurti jo esmę. Jeigu žmogus negali paaiškinti teksto nežiūrėdamas į ekraną, informacija greičiausiai liko sistemoje ir nebuvo tvirtai įsiminta. Mokantis ypač svarbu patikrinti pirminius šaltinius, nes sklandus DI atsakymas gali sudaryti klaidingą supratimo iliuziją.
Kol kas mokslas nepagrindžia teiginio, kad DI „iškepa“ arba visam laikui sugadina smegenis. Tačiau jis jau parodė paprastesnį ir realesnį pavojų: protinė funkcija, kurios žmogus nuolat neatlieka, negauna tokios pačios treniruotės. Patogiausias įrankis žmonijos istorijoje gali tapti ir mąstymo treniruokliu, ir jo pakaitalu – tai priklauso nuo to, kas pokalbio metu iš tiesų atlieka sunkiausią darbą.
Šaltiniai
Yahoo Health. (2026). How Does AI Change Your Brain? “It’s Like TikTok and Fentanyl Had a Baby”
https://health.yahoo.com/conditions/mental-health/stress/articles/does-ai-change-brain-tiktok-144947044.html
Men’s Health. (2026). How AI Is Changing Your Focus, Memory and Performance and How to Get Your Mind and Energy Back
https://www.menshealth.com/health/a73221412/what-ai-does-to-your-brain/
Kosmyna, N. et al. (2025). Your Brain on ChatGPT: Accumulation of Cognitive Debt when Using an AI Assistant for Essay Writing Task
https://arxiv.org/abs/2506.08872
