Finansavimo priemonių gausu, tačiau jos neveikia kaip viena sistema
Daugiau kaip 3 mlrd. eurų, 174 finansavimo priemonės ir dešimtys sukurtų inovacijų. Atrodytų, tokia sistema turėtų padėti verslo idėjoms sėkmingai pasiekti rinką ir stiprinti šalies konkurencingumą. Tačiau realybė kitokia. Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad problema slypi ne finansavimo trūkume – Lietuvoje stringa visas inovacijų kelias nuo mokslinių tyrimų iki produkto komercializavimo ir jo apsaugos patentais. Dėl to dalis valstybės investicijų nesukuria tokios ekonominės grąžos, kokios būtų galima tikėtis.
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį verslo inovacijoms skatinti Lietuvoje buvo taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Vis dėlto auditas parodė, kad lėšos paskirstomos netolygiai.
Didžiausia jų dalis – 1,83 mlrd. eurų – skirta produktų plėtrai ir eksportui, o ankstyviesiems inovacijų etapams skiriama gerokai mažiau: prototipų kūrimui numatyta 491 mln. eurų, o moksliniams tyrimams – 206,7 mln. eurų[1].
Tačiau vien finansavimo proporcijos nėra pagrindinė problema. Audito autoriai pabrėžia, kad esamos priemonės veikia kaip atskiri instrumentai, o ne kaip nuosekli inovacijų sistema. Tai reiškia, kad verslui sudėtinga pereiti visus inovacijos vystymo etapus – nuo idėjos ir mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai.
Tarp skirtingų finansavimo etapų atsirandančios spragos lemia, kad dalis perspektyvių projektų taip ir nepasiekia finišo. Tai patvirtino ir audito rezultatai – nebuvo nustatyta nė vieno projekto, kuris būtų gavęs finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo etapuose.
Nepaisant finansavimo, toli gražu ne visos verslo idėjos pasiekia rinką. Stock Birken/Unsplash nuotrauka
Net ir sėkmingos inovacijos dažnai lieka be apsaugos
Auditas parodė, kad net ir rinką pasiekę produktai ne visuomet tampa ilgalaike ekonomine verte. Iš 30 vertintų projektų net 27 atvejais buvo sukurtas arba komercializuotas produktas, tačiau patentuotas buvo tik vienas rezultatas. Tai reiškia, kad valstybės investicijomis sukurti sprendimai dažnai lieka be intelektinės nuosavybės apsaugos, o jų kūrėjai rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą.
Lietuvos patentavimo rodikliai taip pat atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. 2024 m. šalyje buvo pateiktos 45 patentų paraiškos milijonui gyventojų, kai ES vidurkis siekė 152. Prie tokios situacijos prisideda ilgas patentavimo procesas, kuris paprastai trunka nuo dvejų iki penkerių metų, o patentavimo išlaidų kompensavimo priemonės dažnai galioja gerokai trumpiau.
Be to, audito autoriai pažymi, kad verslui vis dar trūksta informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugos galimybes ir jų teikiamą naudą.
Siekiama, kad investicijos kurtų didesnę grąžą
Valstybės kontrolės vertinimu, inovacijų politika neturėtų apsiriboti vien finansavimo skyrimu. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kuo daugiau perspektyvių idėjų sėkmingai pereitų visą inovacijų kelią – nuo mokslinių tyrimų iki rinkoje konkurencingo ir intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto produkto.
Todėl rekomenduojama pereiti nuo pavienių finansavimo priemonių prie vientisos inovacijų skatinimo sistemos, kuri užtikrintų projektų tęstinumą visuose vystymo etapuose. Taip pat siūloma stiprinti finansinę ir ekspertinę pagalbą patentavimo procese, kad įmonės galėtų ne tik kurti inovacijas, bet ir jas apsaugoti.
Tikimasi, kad įgyvendinus šias rekomendacijas bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo etapuose finansuojamų projektų dalis padidės nuo 0 iki 30 proc., o patentuotų arba kitomis intelektinės nuosavybės priemonėmis apsaugotų MTEP rezultatų dalis išaugs nuo 3 iki 20 proc.
