Teisingumo ministerija kreipėsi į Baltarusiją dėl A. Kandroto perdavimo
Lietuva ėmėsi oficialių veiksmų, kad į šalį būtų grąžintas Baltarusijoje esantis Antanas Kandrotas, geriau žinomas Celofano pravarde. Teisingumo ministerija pranešė, kad, gavusi Kauno apygardos teismo prašymą, oficialiai kreipėsi į Baltarusijos institucijas dėl jo ekstradicijos.
Ministerijos teigimu, prašymas parengtas laikantis tarptautinės teisės nuostatų ir tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose principų. Pasak teisingumo viceministro Martyno Dobrovolskio, ekstradicijos procedūros yra svarbios tam, kad įsiteisėję teismų sprendimai būtų vykdomi nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje tuo metu yra nuteistasis. Anot jo, asmenys neturėtų turėti galimybės išvengti bausmės vien dėl to, kad išvyksta į kitą šalį[1].
Šis kreipimasis į Baltarusiją – dar vienas žingsnis siekiant sugrąžinti A. Kandrotą į Lietuvą ir užtikrinti, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų įvykdyta.
Tarptautinė paieška paskelbta po įsiteisėjusio nuosprendžio
Ekstradicijos procedūra pradėta po to, kai Apeliacinis teismas galutinai pripažino A. Kandrotą kaltu finansinių nusikaltimų byloje ir skyrė jam trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Šis nuosprendis įsiteisėjo iš karto, todėl bausmė turėjo būti pradėta vykdyti nedelsiant.
Tačiau po teismo sprendimo A. Kandroto Lietuvoje rasti nepavyko. Paaiškėjus, kad jis yra išvykęs į Baltarusiją, Kauno apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį, o Lietuvos institucijos pradėjo tarptautinės paieškos procedūras. Pats A. Kandrotas dar anksčiau buvo viešai paskelbęs, kad persikėlė gyventi į Baltarusiją ir neketina grįžti į Lietuvą atlikti paskirtos bausmės.
Nors jis šiuo metu nėra Lietuvos teisėsaugos žinioje, kai kuriuose teismo procesuose dalyvauja nuotoliniu būdu iš Baltarusijos.
Prokuratūra siekia ilgesnės bausmės
Finansinių nusikaltimų byla nėra vienintelė, kurioje figūruoja A. Kandrotas. Šiuo metu jis teisiamas ir dėl incidento su visuomenininku Valdu Bartkevičiumi, įvykusio per praėjusių metų gruodį vykusį protestą prie Seimo. Prokuratūra teigia, kad žodinis konfliktas baigėsi smūgiu į veidą, tačiau pats A. Kandrotas kaltę neigia.
Valstybinė kaltintoja Indrė Zubavičiūtė dar liepą paprašė teismo už šį nusikaltimą skirti dar septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jei teismas tokiam prašymui pritartų, šis terminas būtų pridėtas prie jau įsiteisėjusios trejų su puse metų bausmės.
Nors prokuratūra prašė A. Kandrotui skirti suėmimą už draudimo išvykti iš Lietuvos pažeidimą, teismas šį prašymą atmetė. Teisėjo vertinimu, kaltinamasis ir toliau dalyvauja posėdžiuose nuotoliniu būdu, todėl griežčiausia kardomoji priemonė šiuo metu būtų neproporcinga.
Be to, A. Kandrotas pirmosios instancijos teismo yra nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo už dalyvavimą 2021 metų riaušėse prie Seimo, tačiau šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Apeliaciniame teisme taip pat laukia sprendimo byla, kurioje jis pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.
