ES telkia jėgas po migrantų antplūdžio: Lietuva ragina stiprinti išorės sienų apsaugą
Masinis migrantų antplūdis į Ispanijai priklausantį Seutos anklavą sukėlė naują migracijos krizę Europoje. Per praėjusią savaitę į šią teritoriją atvyko apie 60 tūkst. žmonių, o bandymų pasiekti Ispaniją metu žuvo mažiausiai 72 migrantai. Įvykiai paskatino Europos Sąjungos šalis skubiai ieškoti bendro atsako ir stiprinti išorės sienų apsaugą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad ES sienos turi būti saugomos visomis įmanomomis priemonėmis. Pasak jo, svarbu ne tik stiprinti kontrolę, bet ir vengti sprendimų, kurie galėtų skatinti naujas neteisėtos migracijos bangas[1].
„Sienas reikia saugoti visomis turimomis nacionalinėmis priemonėmis, jeigu jų nepakanka, galima pasitelkti ir kitas. Nėra labai gerai, kai kuriamos patrauklumą didinančios sąlygos migrantams, tos, kurios yra pastiprinamos propagandinėmis priemonėmis“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.
Į krizę sureagavo 21 Europos Sąjungos valstybė, tarp jų ir Lietuva. Šalių vadovai paragino skubiai sušaukti neeilinį ministrų susitikimą, kuriame būtų koordinuojamas bendras Europos atsakas. Taip pat siūloma kuo greičiau suteikti Ispanijai reikalingą paramą, siekiant atkurti veiksmingą išorės sienų kontrolę ir sustabdyti nekontroliuojamą migrantų srautą.
K. Budrys priminė, kad ankstesnės migracijos krizės kai kuriose Europos valstybėse sukėlė rimtų politinių pasekmių, todėl Bendrija siekia užkirsti kelią panašios situacijos pasikartojimui.
Šengeno ateitis ir teismo sprendimas – tarp svarbiausių krizės klausimų
Tuo metu Italija vienam mėnesiui sustabdė Šengeno susitarimo su Ispanija taikymą. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad nors laisvas judėjimas išlieka viena svarbiausių Europos Sąjungos vertybių, išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti svarstomi laikini ribojimai, jei to reikalauja saugumas.
„Mes norime išsaugoti Šengeno erdvę kaip vieną iš didžiųjų privalumų Europos Sąjungos, tai yra laisvas asmenų judėjimas. Tačiau, jeigu sąlygos neleidžia užtikrinti saugumo, tai, žinoma, kad mes turime galvoti bent jau mažiausiai apie įvairias laikinąsias formas“, – teigė K. Budrys.
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas savo laiške ES lyderiams pasmerkė kai kurių Bendrijos valstybių reakciją į krizę ir dėl migrantų antplūdžio apkaltino žmonių kontrabandininkus. Pasak jo, šie skleidė gandus apie neseniai priimtą Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, pagal kurį jūra atvykę neteisėti migrantai negali būti nedelsiant grąžinami be teismo proceso.
Seutos pareigūnai taip pat mano, kad būtent šis teismo sprendimas galėjo paskatinti didesnius migracijos srautus. Vis dėlto jis taikomas tik jūra atvykstantiems migrantams – sausumos keliu į Ispaniją bandantiems patekti asmenims, įskaitant lipančius per pasienio tvorą, ši tvarka negalioja.
18,5 kv. km ploto Seuta ir netoliese esanti Melilija yra vienintelės Europos Sąjungos sausumos teritorijos Afrikoje, todėl jos išlieka vienais jautriausių Bendrijos išorės sienų taškų.
Masinis migrantų antplūdis Seutoje išryškino ES sienų apsaugos spragas
Po žinios apie Europos Sąjungos pastangas koordinuoti atsaką į migrantų krizę, aiškėja ir daugiau detalių apie įvykius Seutoje bei tai, kaip migrantams pavyko pasiekti Ispanijos teritoriją[2].
Per mažiau nei tris dienas į Ispanijai priklausantį Šiaurės Afrikos eksklavą iš Maroko atvyko apie 60 tūkst. migrantų, nors oficialūs Ispanijos duomenys mini apie 50 tūkst. atvykusiųjų. Tūkstančiai žmonių į Seutą pateko plaukdami jūra, apeidami pasienio užtvaras arba pėsčiomis kirsdami pasienio zoną.
Dalis migrantų bandė perlipti pasienio tvorą, o bandymų pasiekti Ispanijos teritoriją metu žuvo mažiausiai 67 žmonės. Iki savaitgalio didžioji dalis atvykusiųjų jau buvo palikę eksklavą arba buvo iš jo išgabenti.
Kol kas nėra vieno aiškaus atsakymo, kas paskatino tokią staigią migracijos bangą. Analitikai svarsto, kad įtakos galėjo turėti Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl jūra atvykstančių migrantų grąžinimo tvarkos, taip pat šalies migracijos politika. Kartu keliama versija, kad Marokas sąmoningai nesustabdė migrantų prie sienos ir galėjo pasinaudoti situacija kaip diplomatinio spaudimo priemone.
Nors neteisėtai į Seutą patekę asmenys negali laisvai keliauti į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno šalis, krizė paskatino kelias Europos valstybes stiprinti pasienio kontrolę ir dar kartą iškėlė diskusijas dėl ES išorės sienų apsaugos.
