Beveik 27 mln. eurų investicija: Lietuvos oro uostai ruošiasi kitam augimo etapui
Lietuvos oro uostai (LTOU) užsitikrino 26,8 mln. eurų finansavimą iš „Swedbank“, kuris bus skirtas ilgalaikiams infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektams. Investicijos leis spartinti strateginių objektų įgyvendinimą visuose trijuose šalies oro uostuose, o didžiausia lėšų dalis atiteks Vilniaus oro uostui.
Numatoma, kad finansavimas bus panaudotas naujo atvykimo terminalo statyboms, susijusios infrastruktūros plėtrai bei kitiems projektams, kurie didins oro uostų pajėgumus ir gerins keleivių aptarnavimo kokybę. Kita investicijų dalis bus nukreipta į Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros stiprinimą[1].
Banko atstovai pabrėžia, kad moderni oro uostų infrastruktūra yra viena svarbiausių sąlygų šalies ekonomikos augimui, investicijų pritraukimui ir susisiekimo plėtrai. Be to, ji svarbi ir nacionalinio saugumo požiūriu. Tikimasi, kad naujos investicijos padės Lietuvai pasirengti didėjantiems keleivių srautams bei užtikrins tolesnę aviacijos sektoriaus plėtrą.
Rekordiniai keleivių srautai skatina plėtrą
Lietuvos oro uostų vadovybė pažymi, kad ilgalaikis finansavimas suteikia galimybę nuosekliai planuoti didelės apimties projektus ir užtikrinti, jog infrastruktūra neatsiliktų nuo sparčiai augančių keleivių bei verslo poreikių. Vienas pagrindinių tikslų – iki 2030 metų sudaryti sąlygas Lietuvos oro uostuose aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus.
Šiam tikslui pasiekti yra tvirtas pagrindas. 2025 metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai aptarnavo apie 7,16 mln. keleivių – tai geriausias metinis rezultatas Lietuvos oro uostų istorijoje. Augant kelionių lėktuvu paklausai, vis aktualesnė tampa ir infrastruktūros plėtra, kuri leistų užtikrinti sklandų oro uostų darbą ateityje.
Atsinaujinęs terminalas jau kuria milijonines pajamas
Tuo metu Vilniaus oro uoste jau baigtas dar vienas svarbus modernizacijos etapas. Po daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos keleiviams duris atvėrė atnaujintas senasis išvykimo terminalas, kuriame įrengta moderni komercinė erdvė. Čia veiklą pradėjo naujos parduotuvės, restoranai, o taip pat atsidarė ir centrinė „Duty Free“ parduotuvė.
Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus anksčiau skelbė, kad ši komercinė erdvė kasmet turėtų sugeneruoti daugiau nei 10 mln. eurų pajamų. Pasak jo, šios lėšos bus investuojamos į tolesnę oro uosto plėtrą, leis išlaikyti konkurencingas rinkliavas oro bendrovėms ir prisidės prie naujų infrastruktūros projektų finansavimo.
Kitas žingsnis – naujasis atvykimo terminalas
Rekonstruojant senąjį terminalą buvo atnaujinta apie 7 tūkst. kvadratinių metrų erdvė, kuri tapo svarbia keleivių aptarnavimo ir komercinės veiklos dalimi. Pasak S. Bartkaus, šis projektas žymi antrąjį Vilniaus oro uosto terminalų modernizavimo etapą ir kartu atveria kelią tolesnei plėtrai.
Po atliktų darbų Vilniaus oro uostas jau gali aptarnauti iki 8 mln. išvykstančių keleivių per metus. Tuo pat metu rengiamasi kitam svarbiam projektui – naujojo atvykimo terminalo statyboms. Praėjusių metų pabaigoje LTOU pasirašė projektavimo sutartį su tarptautine architektūros bendrove „Zaha Hadid Architects“, o pirmasis projektavimo etapas, kurio vertė siekia 5,74 mln. eurų su PVM, turėtų būti baigtas iki 2028 metų pabaigos.
