Mero likimas priklausys nuo galutinio teismo sprendimo
Kaišiadorių rajono mero Šarūno Čėsnos politinė ateitis pakibo ant plauko. Nors pirmosios instancijos teismas politikui leido toliau eiti pareigas ir neskyrė draudimo dirbti valstybės tarnyboje, vienas teismo sprendimas ateityje gali automatiškai užverti mero kabineto duris. Jei nuosprendis įsiteisės, jo įgaliojimai nutrūks be atskiro sprendimo.
Pagal Rinkimų kodeksą, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, o VRK priima sprendimą panaikinti mandatą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nurodo, kad tokiu atveju Š. Čėsna netektų pareigų, o kadangi iki kitų savivaldos rinkimų liko mažiau nei metai, nauji mero rinkimai nebebūtų rengiami. Savivaldybei iki kadencijos pabaigos vadovautų tarybos paskirtas laikinasis meras[1].
Kauno apygardos teismas birželio 25 dieną Š. Čėsną pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Politikui skirta 6 tūkst. eurų bauda, tačiau papildomo draudimo dirbti valstybės tarnyboje teismas netaikė. Tuo metu prokuratūra siekė griežtesnės bausmės – 10 tūkst. eurų baudos ir trejų metų draudimo eiti pareigas.
Kol kas neaišku, ar byla persikels į Lietuvos apeliacinį teismą. Prokuroras Valentinas Alekna dar sprendžia dėl skundo, o tokią galimybę svarsto ir pats Š. Čėsna. Meras teigia nesutinkantis su nuosprendžiu, tačiau pažymi, kad teismas pripažino anuomet galiojusią tarybos narių išlaidų kompensavimo sistemą buvus nepakankamai aiškią.
Teismas: bausmė turi būti teisinga ir proporcinga
Skirdamas bausmę teismas pabrėžė, kad svarbiausias principas – teisingumas ir bausmės proporcingumas padarytam nusikaltimui.
„Ypatinga reikšmė teiktina tam, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui būtų paskirta teisinga – padarytai veikai proporcinga bausmė. Parenkant konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą“, – nuosprendyje nurodė teisėjas Gytis Večerskas.
Teismas pažymėjo, kad Š. Čėsna padarė tris nusikalstamas veikas, tačiau jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad savivaldybei padaryta žala buvo atlyginta dar prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Taip pat atsižvelgta į tai, jog politikas anksčiau nebuvo teistas, nėra baustas administracine tvarka ir augina mažamečius vaikus.
Teisėjo vertinimu, nagrinėjant vadinamąsias „čekiukų“ bylas būtina įvertinti ir anuomet visoje šalyje vyravusią praktiką – neaiškų išlaidų kompensavimo reglamentavimą bei nepakankamą kontrolę. Sprendime taip pat pabrėžiama, kad po pradėto tyrimo Š. Čėsna buvo išrinktas meru ir eidamas pareigas naujų pažeidimų nepadarė, todėl jo pavojingumas visuomenei įvertintas kaip mažas.
Ne visi kaltinimai teisme pasitvirtino
Ne visi prokuratūros argumentai sulaukė teismo pritarimo. Vienas plačiausiai aptartų epizodų buvo susijęs su savaiminio įdegio priemonės pirkimu. Š. Čėsna aiškino, kad pirkinį atliko jo sutuoktinė, o čekis tarp veiklos dokumentų atsidūrė per klaidą. Teismas šį paaiškinimą pripažino pagrįstu.
Taip pat atmesta dalis kaltinimų dėl kuro išlaidų. Liudytojai patvirtino, kad merą į susitikimus dažnai veždavo artimieji ir pažįstami, kuriems jis kompensuodavo degalų išlaidas. Dėl to dalis prokuratūros pateiktų kaltinimų buvo pripažinti neįrodytais.
Vis dėlto teismas nustatė, kad 2019–2023 metų kadencijoje Š. Čėsna pateikė dešimtis neteisingų tarybos nario išlaidų ataskaitų. Tyrimo duomenimis, dalis degalų buvo apmokėti bendrovės „Telesita“, su kuria politikas buvo susijęs, kuro kortele, tačiau vėliau kompensuoti iš savivaldybės biudžeto. Teisėsaugos vertinimu, tokiu būdu neteisėtai gauta daugiau kaip 4,4 tūkst. eurų.
Kol nuosprendis nėra galutinis, Š. Čėsna ir toliau eina Kaišiadorių rajono mero pareigas. Tačiau galutinis teismo sprendimas nulems, ar jis galės užbaigti šią kadenciją mero poste.
M. Sinkevičius teisinę gynybą „čekiukų“ byloje finansavo iš savo kišenės
Tuo metu į „čekiukų“ bylą anksčiau įsivėlęs ir dabar premjero posto siekiantis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius tikina esantis pasirengęs pateikti dokumentus, įrodančius, kad jo gynyba byloje buvo apmokėta asmeninėmis ir šeimos lėšomis[2].
Politikas teigė advokatui už teisines paslaugas sumokėjęs apie 10 tūkst. eurų, o dalį šios sumos jam per banko pavedimus pervedė artimieji. Tokius komentarus jis pateikė po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas išsiaiškinti, iš kokių lėšų buvo finansuota M. Sinkevičiaus gynyba.
Socialdemokratų lyderis taip pat neigė daręs įtaką Jonavos savivaldybės įmonės sprendimui pasirinkti tą pačią advokatų kontorą, kuri atstovavo jam teisme. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai politiką buvo pripažinę kaltu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą nutraukė, todėl M. Sinkevičius grįžo į Jonavos mero pareigas ir dabar siekia vadovauti Vyriausybei.
