Pokyčiai palies ne tik išmokų dydžius
Nuo liepos įsigaliojo nauja nedarbo išmokų tvarka, tačiau jos poveikį gyventojai pajus nevienodai. Kol minimalią algą uždirbę žmonės pirmaisiais nedarbo mėnesiais gaus šiek tiek mažesnes išmokas nei iki šiol, didesnes pajamas gavę darbuotojai gali tikėtis ir daugiau kaip 150 eurų didesnės paramos. Kartu keičiasi ir sąlygos, kam apskritai priklausys nedarbo išmoka – daliai dažnai darbą keičiančių gyventojų ją gauti taps sudėtingiau.
Nors valdžia pokyčius pristato kaip nedarbo draudimo sistemos atnaujinimą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įspėja, kad reforma neišspręs vienos didžiausių darbo rinkos problemų – vadinamųjų „nedarbo spąstų“. Instituto vertinimu, didžiausią naudą pajus ne mažiausias pajamas gaunantys žmonės, o tie, kurie iki darbo netekimo uždirbo daugiausia[1].
Kam išmokos didėja, o kam – mažėja?
„Sodros“ skaičiavimai rodo, kad pokyčiai skirtingas pajamas gavusius žmones paveiks nevienodai.
Iki šiol minimalią mėnesinę algą uždirbęs žmogus pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais galėjo gauti 715,5 euro siekiančią nedarbo išmoką. Nuo liepos ji sumažės iki 691,8 euro.
Tuo metu vidutinį darbo užmokestį gavusių gyventojų išmoka didės nuo maždaug 1,16 tūkst. iki 1,21 tūkst. eurų.
Didžiausias pokytis laukia daugiausia uždirbusių darbuotojų. Jei iki šiol maksimali galima nedarbo išmoka siekė 1 462 eurus, dabar ji padidės iki 1 618 eurų. Tai reiškia, kad pirmuosius tris nedarbo mėnesius jie gaus beveik 156 eurais didesnę išmoką.
Kartu padidėjo ir minimali galima nedarbo išmoka – nuo 268,3 iki 370 eurų. Maksimali išmoka dabar negalės viršyti 70 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio ir sieks iki 1,62 tūkst. eurų.
Kodėl vieniems išmokos didėja, o kitiems mažėja?
Kaip nurodoma, pokyčius lėmė pasikeitusi nedarbo išmokų apskaičiavimo tvarka. Nuo šiol didesnę reikšmę turi kintamoji išmokos dalis, kuri priklauso nuo žmogaus buvusių draudžiamųjų pajamų.
Pirmaisiais trimis mėnesiais ji sudarys 45 proc. vidutinių draudžiamųjų pajamų, kai iki šiol siekė 38,79 proc. Ketvirtą–šeštą mėnesiais ji sudarys 35 proc., o paskutiniais trimis mėnesiais – 25 proc.
Tuo pačiu sumažinta pastovioji išmokos dalis. Nuo liepos ji sudaro 15 proc. minimalios mėnesinės algos, arba 172,95 euro, kai iki šiol siekė 268,3 euro.
Būtent dėl šio perskirstymo didesnes pajamas gavusių žmonių išmokos padidėjo, o mažiausias pajamas gavusių – šiek tiek sumažėjo.
Keičiasi ir taisyklės norintiems gauti išmoką
Nuo šiol teisę į nedarbo išmoką turės gyventojai, kurie per paskutinius 24 mėnesius bus sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo. Iki šiol tokį stažą buvo galima sukaupti per 30 mėnesių.
Dar viena svarbi naujovė – į šį stažą nebebus įskaičiuojamas laikotarpis, kai žmogus jau gavo nedarbo išmoką. Be to, apskaičiuojant būsimos išmokos dydį nebebus vertinamos anksčiau gautos nedarbo išmokos.
Pakeitimai numato ir aiškų terminą kreiptis dėl išmokos. Bedarbio statusą turintys gyventojai prašymą galės pateikti per 12 mėnesių nuo šio statuso suteikimo dienos. Iki šiol toks terminas nebuvo nustatytas.
Išmokos mokėjimo laikotarpis nesikeičia – ji ir toliau galės būti mokama iki devynių mėnesių, o vyresniems žmonėms tam tikrais atvejais – iki 15 mėnesių.
Dažnai keičiantiems darbus išmoką gauti gali būti sunkiau
Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad naujoji tvarka pirmiausia paveiks gyventojus, kurie dažnai keičia darbus arba dirba trumpalaikius ir sezoninius darbus[2].
Tarnybos analizė rodo, kad pasikartojantis nedarbas Lietuvoje išlieka dažnas. Pernai po įsidarbinimo pakartotinai į Užimtumo tarnybą registravosi 95,7 tūkst. žmonių, o daugiau nei pusė jų – 55 proc. – sugrįžo nepraėjus nė metams. Beveik trečdalis, arba 31 proc., registravosi iš naujo jau po mažiau nei keturių mėnesių nuo įsidarbinimo.
Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, pokyčiais siekiama riboti vadinamąjį ciklinį nedarbą, skatinti stabilesnį įsidarbinimą ir užtikrinti nedarbo draudimo sistemos tvarumą.
Tarnybos duomenimis, 25–29 metų amžiaus grupėje pakartotinai nedarbo išmoką per dvejus metus gavusių žmonių dalis buvo didžiausia – 17,2 proc. Kadangi jaunesni darbuotojai vienoje darbovietėje vidutiniškai dirba apie devynis mėnesius, naujas reikalavimas sukaupti 12 mėnesių stažą jiems gali tapti didesniu iššūkiu.
Trumpalaikiai darbo santykiai dažniau fiksuojami administracinės ir aptarnavimo veiklos, statybų, apgyvendinimo ir maitinimo, prekybos, žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose. Užimtumo tarnyba taip pat pastebi, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai į darbo rinką grįžta ir iš jos pasitraukia dažniau – jų darbo santykiai vidutiniškai trunka apie tris mėnesius, o aukštos kvalifikacijos specialistų – apie 22 mėnesius.
LLRI: reforma nepanaikins „nedarbo spąstų“
Lietuvos laisvosios rinkos institutas mano, kad įsigalioję pakeitimai iš esmės nekeičia sistemos, kuri, instituto vertinimu, mažina motyvaciją greičiau grįžti į darbą.
LLRI duomenimis, užpernai vadinamųjų „nedarbo spąstų“ rodiklis Lietuvoje siekė 102,2 proc. ir ketvirtus metus iš eilės buvo didžiausias Europos Sąjungoje. ES vidurkis tuo metu siekė 74,4 proc.
Anot instituto, tai reiškia, kad dalis bedarbių pirmaisiais nedarbo mėnesiais gauna daugiau nedarbo ir kitų socialinių išmokų, nei galėtų uždirbti dirbdami.
Institutas taip pat kritikuoja Lietuvoje galiojančią praktiką skirti nedarbo išmoką savo noru iš darbo išėjusiems žmonėms. LLRI duomenimis, pernai tik 10,5 proc. bedarbių darbo neteko dėl atleidimo, o 42,7 proc. nurodė asmenines ar šeimines priežastis, dar 25,1 proc. – kitas priežastis.
„Vietoje finansinės pagalvės nenumatytais atvejais, ši tvarka leidžia trumpam išeiti paatostogauti mokesčių mokėtojų sąskaita“, – teigia LLRI.
Institutas siūlo taikyti Lenkijos modelį – savo noru iš darbo išėjusiems žmonėms nedarbo išmokos nemokėti arba jų mokėjimą atidėti 90 dienų. Be to, LLRI ragina maždaug perpus sumažinti pirmaisiais nedarbo mėnesiais mokamas išmokas bei lankstinti terminuotų darbo sutarčių reguliavimą.
„Sodros“ duomenimis, nedarbo išmokų gavėjų pastaraisiais metais daugėja. Pernai bent kartą nedarbo draudimo išmoką gavo 214,8 tūkst. gyventojų, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. žmonių.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie naują nedarbo išmokų tvarką, jos poveikį skirtingoms gyventojų grupėms bei pasikeitimus, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią ir išsamią informaciją apie naują nedarbo išmokų tvarką, aiškiai nurodydamas, kaip pokyčiai paveiks skirtingas gyventojų grupes. Informacija remiasi oficialiais šaltiniais ir yra nešališka, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja neseniai įsigaliojusius pokyčius nedarbo išmokų tvarkoje, kurie tiesiogiai veikia Lietuvos gyventojus. Be to, jis suteikia svarbios informacijos apie tai, kaip šie pokyčiai paveiks skirtingas pajamų grupes.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naują nedarbo išmokų tvarką, jos poveikį skirtingoms gyventojų grupėms ir naujas sąlygas, kas yra naudinga visuomenei. Informacija yra konstruktyvi ir padeda skaitytojams suprasti pokyčius.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie naują nedarbo išmokų tvarką, aiškiai išdėsto pokyčius ir jų poveikį skirtingoms gyventojų grupėms. Jame nėra emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo skatinimo.
