Lietuvai gali tekti tarpininkauti tarp Lenkijos ir Ukrainos
Naujausias nesutarimų etapas tarp Varšuvos ir Kyjivo gali pareikalauti Lietuvos įsitraukimo. Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Vilniui gali tekti padėti atkurti dialogą tarp abiejų šalių lyderių.
„Dabar, matyt, vėlgi teks imtis tų pastangų, kad suvestume abu prezidentus ir kad jie vėl pasikalbėtų. Turbūt buvo pasikarščiuota iš abiejų pusių“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė[1].
Pasak jos, dabartinė situacija nėra palanki nei Lenkijai, nei Ukrainai, todėl svarbu kuo greičiau grįžti prie konstruktyvaus dialogo. Lietuvos atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad įtampa tarp šalių gali mesti šešėlį ir artėjantiems tarptautiniams renginiams, kuriuose bus sprendžiami Ukrainai svarbūs klausimai.
J. Olekas: iš abiejų pusių matome per aštrų kalbėjimą
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad pastaruoju metu paaštrėjusius Lenkijos ir Ukrainos nesutarimus lydi pernelyg emocingi pareiškimai iš abiejų pusių[2].
„Man atrodo, kad ir iš vienos, ir iš kitos pusės mes matome per aštrų kalbėjimą, todėl kiekvieno susitikimo, ar vizito į Kyjivą, ar į Varšuvą metu bandome tuos kampus gludinti ir kolegoms kiek įmanoma patarti ir tarpininkauti“, – antradienį žurnalistams sakė politikas.
Anot J. Oleko, sprendžiant dvišalius nesutarimus svarbu neįstrigti praeities ginčuose ir daugiau dėmesio skirti bendriems ateities tikslams. Jis pabrėžė, kad istorinius klausimus turėtų vertinti specialistai, o politiniai lyderiai privalo ieškoti bendradarbiavimo kelių.
Istoriniai nesutarimai vėl atsiliepia Lenkijos ir Ukrainos santykiams
Lenkijos ir Ukrainos santykiuose kilo nauja įtampa po to, kai Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš Volodymyro Zelenskio aukščiausią šalies valstybinį apdovanojimą – Baltojo Erelio ordiną. Atsakydamas į šį sprendimą, Ukrainos prezidentas grąžino ordiną Lenkijai, pabrėždamas, kad jis buvo skirtas Ukrainos tautai ir kariuomenei[3].
Solidarizuodamiesi su V. Zelenskiu, savo lenkiškų apdovanojimų atsisakė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas, ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras bei buvę Ukrainos prezidentai Leonidas Kučma, Viktoras Juščenka ir Petro Porošenka. Nors Nawrockis tvirtina, kad jo sprendimas nėra nukreiptas prieš Ukrainos žmones, Kyjive jis buvo suprastas kaip nedraugiškas politinis signalas.
Krizę išprovokavo V. Zelenskio gegužės pabaigoje priimtas sprendimas suteikti vienam Ukrainos specialiųjų operacijų daliniui „UPA didvyrių“ vardą. Ukrainos sukilėlių armija (UPA) Lenkijoje vertinama itin prieštaringai dėl Antrojo pasaulinio karo metais vykdytų lenkų civilių žudynių Voluinėje. K. Nawrockis pareiškė, kad UPA šlovinimas kenkia abiejų tautų santykiams ir suteikia progų Rusijos propagandai.
Vis dėlto tiek Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, tiek užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis ragina neeskaluoti konflikto, pabrėždami, kad didžiausia nesantaikos tarp Varšuvos ir Kyjivo naudos gavėja būtų Rusija. Tuo metu Maskvos pareigūnai, įskaitant buvusį prezidentą Dmitrijų Medvedevą, viešai pasveikino Lenkijos prezidento sprendimą.
