Seimas nesutiko mažinti atsiskaitymų grynaisiais ribos
Ar Lietuvoje atsiskaityti grynaisiais taps sunkiau? Bent kol kas – ne. Seimas nepritarė siūlymui beveik perpus sumažinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais ribą. Nors pataisų iniciatoriai tikino, kad tai padėtų efektyviau kovoti su šešėline ekonomika, parlamentarai projektui po pateikimo pritarimo nesuteikė.
Už pakeitimus balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo 22, dar 30 susilaikė. Vis dėlto iniciatyva galutinai neatmesta – projektas grąžintas rengėjams tobulinti[1].
Konservatorius Mindaugas Lingė siūlė maksimalią atsiskaitymų grynaisiais sumą sumažinti nuo šiuo metu galiojančių 5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Pagal projektą, šis apribojimas būtų taikomas ne tik įvairiems sandoriams, bet ir kitoms finansinėms prievolėms, pavyzdžiui, dividendų išmokėjimui, žalos atlyginimui ar lėšų paėmimui asmeniniams poreikiams mažosiose bendrijose ir individualiose įmonėse.
Jei mokėjimo suma viršytų nustatytą ribą, visas atsiskaitymas turėtų būti vykdomas negrynaisiais pinigais.
Siekė griežtesnės kontrolės, tačiau diskusijos nesibaigia
Pataisų rengėjai argumentavo, kad mažesnė grynųjų pinigų naudojimo riba padėtų užtikrinti didesnį finansinių srautų skaidrumą. Projekte taip pat buvo numatyta, kad visi atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vyktų tik elektroniniu būdu. Vienintelė išimtis būtų taikoma tais atvejais, kai viena iš atsiskaitymo šalių neturi mokėjimo sąskaitos.
Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia grynaisiais atsiskaityti už sandorius ir kitus mokėjimus, jei jų suma neviršija 5 tūkst. eurų arba atitinkamos sumos užsienio valiuta.
Tuo metu Seime svarstomos ir priešingos iniciatyvos. Parlamentarai jau diskutuoja apie galimybę leistiną atsiskaitymų grynaisiais ribą padidinti. Nors anksčiau siūlyta ją kelti iki 15 tūkst. eurų, dalis politikų tokią sumą laiko per didele, todėl vis dažniau kalbama apie 10 tūkst. eurų ribą, kuri atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus.
Be to, birželio pradžioje Seimas nepritarė siūlymui kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais įtvirtinimo Konstitucijoje. Nors iniciatyva nesulaukė pakankamo palaikymo, jos autoriams taip pat palikta galimybė projektą koreguoti ir teikti pakartotinai.
Referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyva Seime nesulaukė palaikymo
Tuo tarpu dar praėjusią savaitę Seimas nepritarė siūlymui pradėti svarstyti patariamojo referendumo dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais organizavimą. Už referendumo svarstymą balsavo 29 parlamentarai, prieš buvo 25, o 18 susilaikė, todėl iniciatyva po pateikimo nebuvo palaikyta. Referendumą siūlyta surengti 2027 metais kartu su savivaldos rinkimais[2].
Iniciatyvą pateikė „Nemuno aušros“ frakcija, ją savo parašais parėmė dalis socialdemokratų, „valstiečių“, Mišrios Seimo narių grupės atstovų bei keli opozicijos politikai.
Referendumo šalininkai siekė išsiaiškinti, ar gyventojai pritartų Konstitucijoje įtvirtintai teisei atsiskaityti grynaisiais pinigais. Pasak iniciatorių, grynieji užtikrina didesnį privatumo ir savarankiškumo lygį, yra svarbūs sutrikus elektroninėms mokėjimų sistemoms ar įvykus kibernetinėms atakoms. Kritikai, tarp jų liberalas Eugenijus Gentvilas, abejojo patariamojo referendumo prasmingumu.
Tuo metu piliečių iniciatyvinė grupė iki rugpjūčio 11 dienos renka parašus referendumui dėl teisės atsiskaityti grynaisiais – kad jis būtų paskelbtas, per šešis mėnesius būtina surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.
