Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

„Šalin rankas“ proteste prie Seimo skambėjo įspėjimai apie Vengrijos scenarijų

Lietuva
Suprasti akimirksniu
„Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ protestas. Ekrano nuotrauka

Tūkstančiai žmonių susirinko prie Seimo ir kaltino valdžią bandymu politizuoti LRT

Balandžio 8 d. vakarą Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, į protesto akciją „Šalin rankas nuo laisvo žodžio. Nepasiduosime“ susirinko daugiau nei 10 tūkstančių žmonių. Tai BNS naujienų agentūrai patvirtino vietoje budintys policijos pareigūnai. Protestas vyko Seimui tęsiant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymą. Policijos pareigūnų duomenimis, į protestą galėjo susirinkti mažiausiai 10 tūkst. žmonių.

Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Šalin rankas“, „Bebrai, graužkite baslį, ne valstybės pamatus“, „Gana yra gana, ane prezidente?“. Dalyje plakatų buvo vaizduojami valdančiųjų atstovai ir prezidentas Gitanas Nausėda. Protestuotojai skandavo „gėda“, „šalin rankas“, „šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Organizatorių teigimu, jei būtų priimtas dabartinis įstatymo projektas, jis suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir politizuotų LRT. „Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą“, – skelbė protesto organizatoriai.[1]

„Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Ekrano nuotraukos/ 77 koliažas

Jie taip pat pabrėžė, kad valdantieji ignoruoja ankstesnius protestus. „Valdžia tikisi, kad mes pavargsime, kad nusivilsime protestais, patikėję, esą jie nieko negali pakeisti, ir leisime jiems tvarkytis tyliai ir ramiai. Bet mes nepasiduosime ir už žiniasklaidos laisvę stovėsime tiek, kiek reikės. Tam labai reikia jūsų, kiekvieno indėlis be galo svarbus!“, – teigė organizatoriai.

Protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ vyko ir Šiauliuose.

Protesto dalyviai atvirai kaltino valdžią nekompetencija ir įspėjo apie pavojingą precedentą

Proteste skambėjo aštrios kalbos valdžios atžvilgiu. Žurnalistė Rita Miliūtė scenoje demonstratyviai parodė vidurinį pirštą Seimui ir griežtai kritikavo valdančiąją daugumą:

„Iki tol buvusį tiesiog vulgariu ženklą jie pavertė politiniu manifestu. Ir aš šiandieną jį iš jų skolinuosi. Aš žiūriu į Seimą ir taip, aš, Rita Miliūtė, rodau vidurinį pirštą šitos Seimo valdančiosios daugumos teisiniam neraštingumui.“

„Sunku stebėti tokią nekompetenciją mano valstybės parlamente. Yra sunku matyti, kaip prisidengiant kilniu noru sustiprinti LRT, jį iš tikrųjų yra bandoma susilpninti“, – sakė ji.

Žurnalistė R. Miliūtė. Ekrano nuotrauka

Ji taip pat rėmėsi ekspertų vertinimais ir kritikavo patį įstatymo projektą. „Ir iš tikro, vien Tomos Birmontienės pranešimo, tos ekspertizės kaip ir būtų gana, jog būtų galima išmesti lauk tą projektą į šiukšlių dėžę, jei tie žmonės turėtų bent kiek teisinio suvokimo, raštingumo ir, galų gale, padorumo. Bet, apie ką mes kalbame“, – teigė R. Miliūtė.[2]

Proteste kalbėjęs iš Vengrijos atvykęs žurnalistas Szabolcsas Panyi įspėjo apie galimas pasekmes. „Aš atvykau čia tam, kad įspėčiau, kur gali nuvažiuoti jūsų valstybė, jeigu jums nepavyks apginti laisvos žiniasklaidos“, – sakė jis.

Jis paaiškino, kaip tokie procesai vystosi. „Visą tai prasideda, kai yra bandoma perimti visuomeninį transliuotoją, vėliau privačią žiniasklaidą, o jau po to būna puolami ir pavieniai žurnalistai. Taip Viktoras Orbanas 2010-aisias pradėjo savo atakas prieš žiniasklaidą, kai jis atėjo į valdžią“, – kalbėjo S. Panyi.

Vengrijos žurnalistas Szabolcsas Panyi. Ekrano nuotrauka

Tinklaraštininkas Karolis Žukauskas taip pat ragino neignoruoti šių signalų. „Pas mus yra pirmieji metai, vengrai tame sėdi 16 metų. Aš tikiuosi, kad mums to nereikės“, – sakė jis ir pridūrė: „Jie kaip velnias kryžiaus bijo tiesioginių ir profesionalių žiniasklaidos klausimų“.

Humoristas Mantas Stonkus kritikavo įstatymo rengimo būdą. Jis teigė, kad vieną dieną valdžia sako, kad nesikiš į turinį, kitą dieną „ateina teta“ ir sako: „Žinokite, mes sakysime, kokias laidas daryti, kiek apie kultūrą, kiek vaikams, kiek jaunimui“.

„Čia yra tokia tragedija, kai tu ne su galva, o su buldozeriu bandai įstatymus daryti. Na nedarykite su buldozeriu jūs įstatymų“, – sakė jis.

„Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ proteste buvo Vengrijos žurnalistas. Ekrano nuotrauka

LRT įstatymo pataisos keičia valdymo struktūrą, o valdžia tikina siekianti balanso tarp laisvės ir kontrolės

Seimas yra po pateikimo pritaręs darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė. Šiuo metu projektą svarsto Kultūros komitetas.

Projekte numatoma įsteigti naują valdymo organą – valdybą, kuri būtų atsakinga už strateginius, organizacinius, finansų ir ūkinio valdymo klausimus. Taip pat siūloma padidinti LRT tarybą nuo 12 iki 15 narių. Kaip ir dabar, keturis narius deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.

Numatyta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų dar nepasibaigus kadencijai, jei netinkamai atliktų pareigas, pažeistų viešąjį interesą ar padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Tuo pačiu paliekama nuostata, kad atleidimui dėl nepasitikėjimo reikėtų dviejų trečdalių tarybos narių balsų, tačiau balsavimo būdą – atvirą ar slaptą – galėtų pasirinkti pati taryba.

Kritikai akcentuoja galimą politinę įtaką. Protestuotojas Laurynas Zinkevičius teigė: „(Įžvelgiu) tam tikrą formą cenzūros potencialios, kuri galėtų būti taikoma mūsų nacionaliniame transliuotojuje su naujomis įstatymo pataisomis“. Jis taip pat sakė: „Pasigendu iš įstatymo leidėjo, kad vis tiktai būtų paaiškinama, ko yra siekiama, kas yra siekiama pataisyti, kokių tikslų siekiama ir kokios priemonės tų tikslų leis pasiekti“.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas su kritika nesutinka. „Nesutinku su jų nuomone, bet džiaugiuosi, kad gyvename demokratinėje šalyje ir žmonės gali tą nuomonę pareikšti“, – sakė jis.

Jis pabrėžė, kad projektas buvo rengiamas įtraukiant skirtingas nuomones. „Du mėnesius diskutavome ir kvietėme visus prie keturkampio stalo, tiesa, ne apskrito, Seime. Visi galėjo pasakyti visi galėjo užduoti klausimus, buvo tiesioginės transliacijos diskusijų“, – teigė J. Olekas.

Anot jo, siekta rasti kompromisą. „Mes tikrai bandėme suderinti labai įvairias nuomones, bet išsaugant principus – kad būtų ir laisvas žodis, ir efektyviai naudojamos visuomeninės lėšos“, – sakė jis.

Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas taip pat tikino, kad dalis projekto bus koreguojama. „Daugelis tų įstatymų, kurie linksniuojami kaip kontroversiški, tai tikrai jų formuluotės bus taisomos“, – sakė jis.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika