Lietuva išsiskiria Europoje – po vieną gyvenančių žmonių čia gerokai daugiau nei kitose šalyse
Lietuvoje net apie 40 proc. gyventojų gyvena po vieną, rodo „Eurostat“ duomenys. Tai vienas aukščiausių rodiklių visoje Europoje. Palyginimui, Lenkijoje vieni gyvena tik apie 17,5 proc. žmonių, Prancūzijoje – 25 proc., o Ispanijoje – vos 13 proc.
Toks skirtumas nėra atsitiktinis. Ekonomistai pažymi, kad Lietuvoje didelę įtaką daro visuomenės senėjimas ir didesnis vyrų mirtingumas. Dėl to vyresniame amžiuje daugiau žmonių lieka gyventi vieni.[1]
Kita svarbi priežastis – būsto situacija. Lietuvoje nuosavas būstas yra labiau prieinamas nei kai kuriose Vakarų valstybėse, todėl žmonės dažniau gali sau leisti gyventi atskirai. Tai skatina individualų gyvenimo modelį, kuris ilgainiui tampa norma.
Vienas žmogus – viena alga, bet išlaidos nesumažėja
Gyvenimas po vieną turi aiškią ekonominę kainą. Vienas žmogus dažniausiai turi tik vieną pajamų šaltinį, tačiau didelė dalis išlaidų nesumažėja. Būstas, komunaliniai mokesčiai ir kasdienės išlaidos išlieka tokios pačios, kaip ir gyvenant keliems.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad toks modelis yra mažiau palankus finansiškai. „Ekonomika tarsi sukasi, bet ribotai. Vienam žmogui gyventi yra sudėtingiau, nes pajamos tik iš vieno šaltinio. Lietuvoje atlyginimai vis dar nėra dideli, ypač didmiesčiuose. Optimalus modelis – dviejų suaugusiųjų namų ūkis, kai yra dvi pajamos.“
Ši problema dar labiau išryškėja vertinant bendrą pajamų ir kainų santykį. Net ir pasiekus vidutinį 1,5 tūkst. eurų atlyginimą, daliai gyventojų tampa sunku išlaikyti stabilų gyvenimo lygį. Ypač tai jaučia tie, kurie gyvena vieni ir neturi su kuo dalintis išlaidų.[2]
Individualizmas auga, bet kartu didėja ir finansinis spaudimas
Specialistai pastebi, kad gyvenimo po vieną modelis stiprėja ir tarp jaunimo. Jaunesnė karta vis dažniau renkasi savarankišką gyvenimą, siekia turėti savo būstą ir nepriklausomybę. Tai siejama su didėjančiu individualizmu ir pasikeitusiais gyvenimo prioritetais.
„Taip. Jaunimas šiandien kitoks nei prieš kelis dešimtmečius. Stiprėja individualizmas, noras turėti savo būstą ir realizuoti save. Tai taip pat prisideda prie augančio vienišų žmonių skaičiaus“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau toks pasirinkimas turi ir pasekmių valstybei. Mažėja gimstamumas, silpnėja šeimų kūrimas, o socialinei sistemai darosi vis sunkiau išlaikyti senstančią visuomenę. Ekonomistai įspėja, kad ilgainiui tai gali dar labiau padidinti finansinį spaudimą tiek gyventojams, tiek visai valstybei.
