Po kelių dienų raginimų prisidėti, JAV paleidžia sąjungininkus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms nebereikia sąjungininkų pagalbos kare su Iranu. Tai įvyko po kelių dienų intensyvių bandymų įtikinti NATO ir kitas šalis prisidėti prie operacijų Hormūzo sąsiauryje. Šis kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje, per jį įprastai keliauja apie penktadalis visos naftos.
Socialiniame tinkle „Truth Social“ Trumpas teigė, kad dauguma NATO šalių atsisakė dalyvauti. „Dėl mūsų karinės sėkmės mums nebereikia NATO šalių pagalbos – mums jos niekada ir nereikėjo“, – rašė jis. Jis taip pat pridūrė, kad JAV pagalbos nereikia nei iš Japonijos, nei iš Australijos ar Pietų Korėjos.
Dar prieš tai Trumpas ragino sąjungininkus siųsti karinius laivus į regioną, kad šie lydėtų tanklaivius. Jis tokį žingsnį vadino lojalumo testu ir pabrėžė, kad sąsiaurio saugumas svarbus ne tik JAV, bet ir visoms šalims, priklausomoms nuo naftos tiekimo. Tačiau reali parama taip ir nebuvo suformuota.
Trumpas kritikuoja partnerius, kurie atsitraukia nuo konflikto Irane
Daugelis Vakarų valstybių aiškiai parodė nenorą įsitraukti į konfliktą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo šalis nedalyvaus operacijose Hormūzo sąsiauryje, nes nėra šio karo dalis. Panašios pozicijos laikosi ir kitos Europos šalys.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad Europa nebuvo konsultuota prieš prasidedant karui. „Tai ne Europos karas. Mes jo nepradėjome“, – teigė ji. Vokietija ir Jungtinė Karalystė taip pat neskuba priimti sprendimų ir vertina situaciją atsargiai.
Trumpas tokią sąjungininkų laikyseną įvertino itin kritiškai. Jis pareiškė, kad NATO daro „labai kvailą klaidą“, atsisakydama prisidėti prie operacijų Hormūzo sąsiauryje.
„Manau, NATO daro labai kvailą klaidą. Tai buvo geras testas – mes jų nereikalaujame, bet jie turėjo būti šalia“, – sakė jis.
Hormūzo sąsiauris tampa pagrindiniu krizės tašku, naftos srautai stringa
Konfliktas Irane jau kelias savaites daro tiesioginį poveikį Hormūzo sąsiauriui. Nuo vasario pabaigos laivyba šiame regione smarkiai sutrikusi, o dalis laivų tapo atakų taikiniais. Tik nedidelis skaičius tanklaivių sugebėjo praplaukti šiuo keliu.
Per šį sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos, todėl bet koks sutrikimas iš karto veikia kainas. Naftos kaina jau perkopė 100 dolerių už barelį ir išlieka aukšta. Tai kelia spaudimą tiek energetikos rinkoms, tiek vartotojams.
Tuo pat metu konfliktas plečiasi ir už Irano ribų. Atakos fiksuojamos įvairiose regiono šalyse, o Irano vadovybė signalizuoja, kad apie paliaubas kol kas nekalbama. Situacija išlieka įtempta, o sprendimų, kurie greitai stabilizuotų padėtį, kol kas nematyti.
