ES valstybės pratęsė sankcijas Rusijai, nors naujas paketas stringa dėl Vengrijos ir Slovakijos pozicijos
Europos Sąjungos valstybės šeštadienį susitarė pratęsti sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams po to, kai Slovakija nusileido ir atsiėmė savo prieštaravimus. Taip buvo išvengta situacijos, kai apribojimai tūkstančiams asmenų ir įmonių būtų automatiškai nustoje galioti savaitgalį.[1]
Sprendimas priimtas po nesėkmingų penktadienio derybų, kai ES ambasadoriai nesugebėjo pasiekti vieningo susitarimo. Sankcijoms reikalingas visų 27 valstybių narių pritarimas, todėl net viena veto teisę turinti šalis gali sustabdyti procesą.
Atnaujintos individualios sankcijos galios iki rugsėjo 15 dienos. Jos taikomos daugiau nei 2600 asmenų ir organizacijų, susijusių su Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
Pasak diplomatų, galutinis susitarimas buvo pasiektas tik po papildomų kompromisų. Tarp jų – sprendimas išbraukti du asmenis iš sankcijų sąrašo ir pašalinti penkis jau mirusius asmenis.
Derybose išliko įtampa dėl oligarchų ir politinių interesų
Budapeštas ir Bratislava derybų metu reikalavo iš sankcijų sąrašo pašalinti oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną. Tačiau, kaip nurodė keli diplomatai, šie asmenys galutiniame sprendime liko įtraukti į sąrašą.
Tuo pat metu oficialiai neatskleista, kurie konkretūs asmenys buvo išbraukti. Europos Vadovų Taryba patvirtino tik bendrą sprendimą.
„Sankcijų peržiūros kontekste Taryba taip pat nusprendė nepratęsti dviejų asmenų įtraukimo ir pašalinti penkis mirusius asmenis iš sąrašo“, – teigiama institucijos pranešime.
Ši situacija dar kartą parodė, kaip sudėtinga ES viduje pasiekti vieningą sprendimą, kai nacionaliniai interesai ima viršų. Nors oficialiai kalbama apie bendrą politiką, praktikoje kiekviena valstybė siekia savų tikslų.[2]
Naujas sankcijų paketas stringa: tęsiasi ginčas dėl naftotiekio
Kol senosios sankcijos buvo pratęstos, naujasis, jau dvidešimtasis paketas vis dar lieka įstrigęs. Vengrija ir Slovakija atsisako jam pritarti, kol Ukraina neatnaujins „Družba“ naftotiekio veikimo.
Šis sovietmečiu nutiestas naftotiekis tiekia rusišką naftą šioms dviem sausumos valstybėms per Ukrainos teritoriją. Tačiau, Kyjivo teigimu, vamzdynas neveikia nuo sausio 27 dienos po Rusijos atakos.
Ukraina tvirtina, kad remonto darbų negalima saugiai atlikti, kol tęsiasi bombardavimai. Tuo metu Budapeštas ir Bratislava laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad infrastruktūra yra uždaryta dėl politinių priežasčių.
Europos Komisijos vyriausioji atstovė Paula Pinho patvirtino, kad Briuselis svarsto galimybę prisidėti prie remonto finansavimo. „Mes jau patvirtinome, kad nagrinėjame galimybę apmokėti vamzdyno remontą“, – sakė ji.
Politiniai nesutarimai stabdo platesnius sprendimus ir finansinę paramą
Europos Komisija naują sankcijų paketą pasiūlė dar vasario pradžioje. Jame numatytas draudimas teikti jūrines paslaugas, įskaitant draudimą, Rusijos naftos tanklaiviams, taip pat priemonės prieš vadinamąjį „šešėlinį laivyną“.
Šių priemonių tikslas – dar labiau sumažinti Maskvos energetines pajamas, kurios naudojamos karui Ukrainoje finansuoti. Tačiau be vieningo valstybių pritarimo šie planai lieka tik politiniais pareiškimais.
Vengrija iki šiol atsisako pritarti ne tik naujoms sankcijoms, bet ir vilkina sprendimus dėl finansinės paramos Ukrainai. Ji taip pat stabdo 90 mlrd. eurų paskolos išmokėjimą, skirtą Ukrainos gynybai ir viešosioms paslaugoms finansuoti.
Tikimasi, kad proveržis galėtų įvykti artimiausiame ES lyderių susitikime Briuselyje. Vis dėlto dabartinė situacija rodo, kad bendri sprendimai vis dažniau priklauso ne nuo bendros strategijos, o nuo atskirų sostinių politinių skaičiavimų.
