JAV ir Jungtinės Karalystės nesutarimai dėl Irano kelia įtampą tarp sąjungininkių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai sukritikavo Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį dėl sprendimo neprisidėti prie pradinių JAV ir Izraelio smūgių Iranui. Interviu dienraščiui „The Sun“ jis pareiškė, kad JAV ir JK santykiai pašlijo.
„Jis nebuvo paslaugus“, – sakė D. Trumpas kalbėdamas apie Keirą Starmerį. „Niekada nemaniau, kad tai pamatysiu iš JK pusės.“ Jis taip pat pridūrė: „Tai visai kitokie santykiai nei anksčiau. Labai liūdna matyti, kad santykiai akivaizdžiai nebėra tokie, kokie buvo.“[1]
Prezidentas palygino JK poziciją su Prancūzijos parama ir teigiamais NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pasisakymais. „Tai buvo patys tvirčiausi santykiai iš visų. O dabar turime labai stiprius santykius su kitomis Europos šalimis“, – sakė jis. Nors D. Trumpas pripažino, kad britų dalyvavimas nebūtų buvęs lemiamas kariniu požiūriu, jis pabrėžė politinę reikšmę: „Tai gal ir nepakeistų rezultatų, bet jis turėjo padėti.“
Jis taip pat užsiminė apie galimus vidaus politikos motyvus. Paklaustas, ar K. Starmeris galėjo vengti dalyvavimo dėl rinkėjų spaudimo, prezidentas atsakė: „Gali būti.“ Vėliau jis pridūrė, kad Jungtinė Karalystė turėtų „stabdyti žmones, atvykstančius iš užsienio, kurie jūsų nekenčia“.
Londonas gina savo sprendimą ir pabrėžia teisėtumą
K. Starmeris pirmadienį parlamente pareiškė, kad Jungtinė Karalystė neprisidėjo prie pradinių smūgių, nes kariniai veiksmai turi turėti aiškų teisinį pagrindą ir apgalvotą planą. „Mano pareiga yra spręsti, kas atitinka Britanijos nacionalinius interesus“, – sakė jis.
Premjeras akcentavo, kad JK nepritaria „režimo keitimui iš dangaus“ ir priminė Irako karo patirtį. „Visi prisimename klaidas Irake ir iš to pasimokėme. Bet kokie JK veiksmai turi turėti teisėtą pagrindą ir aiškų planą“, – sakė jis Bendruomenių rūmuose.[2]
Vis dėlto sekmadienį Londonas leido JAV naudotis britų bazėmis „konkrečiam ir ribotam gynybos tikslui“. Jungtinė Karalystė taip pat dislokavo lėktuvus regione. RAF perėmė Irano droną, skridusį link koalicijos bazės Irake, kur dislokuotos britų pajėgos. RAF Akrotirio bazė Kipre taip pat buvo atakos taikinys – dronas pataikė į pakilimo taką.
Britų vyriausybė teigia, kad sprendimas leisti naudotis bazėmis buvo priimtas po to, kai Iranas pradėjo atsakomąsias atakas prieš JAV ir jų sąjungininkus regione. Tuo metu kai kurie ministrai užsiminė, kad pradinių smūgių teisėtumas, Londono vertinimu, nebuvo pakankamai aiškus.
Sprendimai dėl paramos JAV gali turėti ilgalaikių pasekmių
D. Trumpas aiškiai įvardija JAV tikslus Irane – sunaikinti raketinius pajėgumus, neutralizuoti karinius objektus ir sustabdyti branduolines ambicijas. Jis pabrėžia, kad ryžtingi veiksmai būtini siekiant apsaugoti JAV ir sąjungininkus nuo ilgalaikės grėsmės. Prezidentas taip pat teigė, kad oro atakų kampanija gali trukti savaites.
Vieši nesutarimai su Londonu rodo, kad Irano konfliktas tampa ne tik kariniu, bet ir politiniu išbandymu Vakarų blokui. Sprendimai palaikyti ar nepalaikyti JAV veiksmų gali turėti įtakos dvišaliams santykiams, NATO vidaus dinamikai ir platesniam geopolitiniam balansui Europoje.
Ši situacija rodo, kad sąjungininkų pasirinkimai vertinami ne tik kariniu, bet ir strateginiu lygmeniu. Parama Vašingtonui gali sustiprinti partnerystę ir pozicijas Aljanse, o atsargesnė laikysena gali didinti įtampą ir kelti klausimų dėl bendro kurso Artimųjų Rytų krizėje. Europoje jau yra kas renkasi konkrečias puses ir tai skatina susiskaldymą.
