Po atakų prieš Iraną – klausimas dėl valdžios likimo
Karas, kuris dar vakar atrodė kaip teorinė galimybė, šiandien jau keičia geopolitinę realybę. Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis smogė Iranui, o netrukus pasirodė pranešimai apie aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. Vašingtonas paskelbė sieksiantis atsako už žuvusius amerikiečių karius, o Teheranas pareiškė su JAV nesiderėsiantis. Politologas Šarūnas Liekis pasidalino prognozėmis, ar realu, kad šis karas pakeis Irano valdžią ir kiek jis gali trukti.
Anot jo, kalbos apie galimą režimo žlugimą šiuo metu labiau primena politinius lūkesčius nei realistinę analizę[1].
„Irano režimo struktūra ir institucinė sąranga yra pakankamai sudėtinga , joje įdiegta daug vadinamųjų saugiklių. Dažnai manoma, kad Ali Khamenei valdo vienas, tačiau jis yra skiriamas Priežiūros tarnybos. sistema sudėtinga ir sofistikuota.“ – nurodė politologas.
Pasak Š. Liekio, ši sistema sukurta taip, kad išgyventų net ir esant stipriam išoriniam spaudimui, o religinis jos pagrindas suteikia papildomą legitimumo sluoksnį. Todėl tikėtis greitos valdžios kaitos būtų pernelyg optimistiška.
Eskalacija neišvengiama? Irane – mobilizacija, kalbama apie ilgesnį karą
Tuo pat metu Irano viduje jau stiprinama mobilizacinė retorika. Pasak Š. Liekio, valstybinėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose akcentuojama vienybės ir pasipriešinimo žinia – „mes neleisime, kad mus niekintų ar neteisėtai užpultų“. Politologas įsitikinęs, kad tai rodo, kad konfliktas gali konsoliduoti visuomenę aplink valdžią, o ne ją susilpninti. Regiono valstybės, išskyrus Izraelį ir JAV, teigia apie artėjančią eskalaciją nežinojusios ir šį karą vertina kaip svetimą, tačiau jo pasekmės neišvengiamai palies visą Vidurio Rytų geopolitinę pusiausvyrą.
Kalbėdamas apie galimą karo plėtrą, Š. Liekis neatmeta platesnės eskalacijos scenarijaus. Irane paskelbtas džihadas, o tai reiškia, kad gali būti pasitelktos įvairios, ne tik tiesioginės karinės priemonės. Regiono monarchijos, kurių vidaus stabilumas neretai grindžiamas trapia socialine pusiausvyra, gali susidurti su papildoma įtampa, jei konfliktas įgaus ilgalaikį pobūdį.
Neaiški išlieka ir karo trukmė. Iš pradžių Izraelyje kalbėta apie kelių dienų operaciją, tačiau dabar vis dažniau svarstoma, kad veiksmai gali užsitęsti gerokai ilgiau.
„Skirtingai nei Lietuvoje, kur valdantieji ją remia, JAV viešojoje erdvėje juntamas didesnis atsargumas. Iš pradžių Izraelyje buvo kalbama, kad operacija turėtų trukti 3-4 dienas. Dabar jau svarstoma, kad ji gali užsitęsti mėnesį ar net ilgiau.“ – teigė Š. Liekis.
Ar grius Irano režimas? Ekspertai ragina neskubėti su išvadomis
JAV ir Izraelio kariniai veiksmai prieš Iraną, politologų vertinimu, žymi naują konflikto etapą, kurio pasekmės gali būti gerokai platesnės nei pats mūšio laukas. Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriaus ir Partnerystės docento VU TSPMI Lino Kojalos teigimu, Vašingtono įsitraukimas pakeitė situacijos mastą – tai jau nebe ribota operacija, o platesnis geopolitinis iššūkis[2].
Nors Donaldas Trumpas kalba apie ambicingus tikslus – nuo režimo nuvertimo iki Irano branduolinių ir raketinių pajėgumų sunaikinimo – greitas scenarijus atrodo mažai tikėtinas. Pasak L. Kojalos, pradėjus karinius veiksmus atsiranda sunkiai kontroliuojama dinamika, o konflikto trukmė taps esminiu veiksniu. Užsitęsusi operacija galėtų susilpninti vidaus politinę paramą JAV, ypač jei daugėtų aukų ar plėstųsi taikiniai regione.
Politologas Egdūnas Račius savo ruožtu ragina atsargiai vertinti kalbas apie režimo griūtį. Jo teigimu, Irane šiuo metu nėra stiprios politinės alternatyvos, galinčios mobilizuoti visuomenę valdžios perėmimui. Nors reformų poreikis juntamas, kritinės masės, siekiančios režimo žlugimo, dar nematyti.
Abu ekspertai pabrėžia ir ekonominį aspektą. Iranas esą turi įtakos Hormūzo sąsiauriui, per kurį gabenama reikšminga dalis pasaulio naftos. Jei konfliktas užsitęstų, tai galėtų sukelti energijos kainų šuolį ir platesnį nestabilumą, o trumpalaikė operacija būtų gerokai lengviau suvaldoma nei ilgai trunkanti regioninė krizė.
Karas Irane kirto per rinkas: ekonomistai prognozuoja degalų brangimą ir perspėja dėl pensijų fondų vertės
Karinis konfliktas Irane jau dabar daro poveikį pasaulio energetikos rinkoms, o jo atgarsiai gali būti juntami ir Lietuvoje. „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus pažymi, kad dėl sutrikusio naftos tiekimo per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio transporto arterijų, per kurią gabenama apie penktadienį jūromis eksportuojamos naftos – „Brent“ kaina laikinai šoktelėjo iki 82 JAV dolerių už barelį[3].
Kol kas rinkų reakcija išlieka santūri, tačiau jei konfliktas užsitęstų ir naftos kaina pakiltų virš 100 dolerių, tai galėtų padidinti infliaciją JAV ir Europoje ir apsunkinti centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų mažinimo. Š. Liekio vertinimu, tokios kainų svyravimo pasekmės gali turėti platesnių pasekmių finansų rinkoms – investuotojai ieško saugių aktyvų, o energetikos ir gynybos sektorių akcijos brangsta.
Lietuvoje šios tendencijos pirmiausia atsispindėtų degalų kainų augime. „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad benzinas ir dyzelinas gali pabrangti maždaug 5–10 centų už litrą, o dyzelino kainos didesnis jautrumas susijęs su jo importu iš Artimųjų Rytų.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pateikia santūresnį vertinimą – degalai galėtų pabrangti apie 5 centus už litrą, nes žaliavinės naftos dalis galutinėje kainoje siekia iki trečdalio. Rinkose taip pat matomi atsargūs akcijų indeksų kritimai ir saugių aktyvų – tokių kaip auksas – pakilimas, o pensijų fondų vertė gali laikinai sumažėti, todėl atsiimantys sukauptas lėšas gali gauti kiek mažesnes sumas nei tikėjosi.
