Po atakos britų bazėje Kipre ES žada solidarumą su valstybėmis narėmis
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga „kolektyviai, tvirtai ir nedviprasmiškai“ remia savo valstybes nares po to, kai Irano dronas rėžėsi į Jungtinės Karalystės karinę bazę Akrotiryje, Kipre. Incidentas įvyko naktį, o nors oficialiai Kipras nebuvo tiesioginis taikinys, įtampa regione dar labiau išaugo.
Komisijos vadovė teigė kalbėjusi su Kipro prezidentu ir pabrėžė, kad ES stovės savo narių pusėje bet kokios grėsmės atveju. „Stovime kolektyviai, tvirtai ir nedviprasmiškai su savo valstybėmis narėmis bet kokios grėsmės akivaizdoje.“
Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Artimuosiuose Rytuose jau kelias dienas vyksta JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, o Teheranas atsako raketomis ir dronais. Vis dėlto pats incidentas parodė, kad konfliktas priartėjo ir prie Europos teritorijos. Kipras – arčiausiai karo zonos esanti ES valstybė, todėl bet kokie incidentai saloje iš karto tampa visos Sąjungos saugumo klausimu.
U. von der Leyen paragino keisti režimą Irane – bet ne visos ES šalys tam pritaria
Kartu su solidarumo pareiškimais von der Leyen išsakė ir griežtesnę poziciją Irano atžvilgiu. Ji paragino Teheraną atsisakyti autoritarinės sistemos ir pradėti „tikrą demokratinį perėjimą“. Tai vienas retesnių kartų, kai Europos Komisijos vadovė taip atvirai kalba apie režimo pokyčius Irane.
Tačiau tokia retorika nevisiškai sutampa su bendru 27 ES šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimu. Jame daugiausia kalbama apie tarptautinės teisės laikymąsi, regiono saugumą ir branduolinės programos stabdymą, bet ne apie režimo keitimą.
Tai rodo, kad net ir šiuo klausimu ES neturi vieningos pozicijos. Vieni nori griežtesnės linijos Teherano atžvilgiu, kiti baiminasi dar didesnės eskalacijos ir vengia atvirai palaikyti režimo nuvertimo idėją.
ES valstybės viešai nesutaria dėl JAV ir Izraelio veiksmų
Skirtumai išryškėjo ir vertinant JAV bei Izraelio smūgius Iranui. Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas juos pasmerkė ir įspėjo apie dar labiau nestabilią tarptautinę tvarką. Tuo tarpu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad „ne metas moralizuoti sąjungininkams“, ir pabrėžė, jog Europa dalijasi daugeliu jų tikslų.
Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad net dėl bendro teksto ES ambasadoriai iš pradžių nesugebėjo susitarti. Pranešama, jog Vengrija atsisakė pritarti pirminiam pareiškimui ir kėlė kitus, su Ukraina susijusius klausimus.
Tai dar kartą parodė, kad kalbant apie saugumą ir geopolitiką, 27 šalys dažnai turi 27 skirtingas pozicijas. Krizės akivaizdoje vienybė deklaruojama greitai, bet vieningi susitarimai gimsta sunkiai.
Europa šaukia skubius posėdžius, bet realios įtakos regione turi mažai
Po atakos Kipre, Briuselyje sušaukti skubūs posėdžiai. Taip pat planuojami ir papildomi susitikimai su Persijos įlankos šalimis, svarstomos galimos pasekmės oro ir jūrų transportui. Daug dėmesio skiriama ir Hormūzo sąsiauriui, per kurį eina apie penktadalis pasaulio naftos.
Tačiau realybė tokia, kad pagrindinius sprendimus regione priima ne Briuselis. JAV ir Izraelis veikia savarankiškai, o Iranas atsako tiesiogiai jiems. ES dažniau reaguoja į jau įvykusius faktus, nei pati formuoja įvykių eigą.
Nors von der Leyen kalba apie tvirtą laikyseną ir politinį lūžį Irano atžvilgiu, akivaizdu, kad be aiškaus ir vieningo valstybių narių sutarimo tokie pareiškimai lieka daugiau politinėmis deklaracijomis nei realia strategija. Europa dar kartą susidūrė su situacija, kai konfliktas artėja prie jos sienų, o viduje nėra aiškios vienybės.
