Kapčiamiestyje – gyventojų klausimas dėl prisijungimo prie Druskininkų
Kapčiamiesčio bendruomenės socialiniame tinkle paskelbtas klausimas apie galimą prisijungimą prie Druskininkų savivaldybės sukėlė audringas diskusijas. Gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie palaikytų tokį žingsnį, jei atsirastų reali galimybė. Oficialiai jokie sprendimai ar svarstymai dėl administracinių pokyčių nevyksta – tai buvo bendruomeninė iniciatyva pasidalyti nuomonėmis. Ši iniciatyva pasirodė tuo metu, kai miestelio pašonėje planuojama steigti brigados dydžio karinį poligoną – sprendimą, kuris daliai vietos gyventojų kelia nerimą ir nepritarimą.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, viena iš puslapio administratorių yra Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė, tačiau ji situacijos komentuoti nepanoro. Lazdijų rajono savivaldybė į šią apklausą reaguoja santūriai. Vicemeras Dalius Mockevičius teigė, kad socialiniuose tinkluose vykdomos apklausos negali būti laikomos reprezentatyviomis, nes jose dalyvauti gali bet kuris naudotojas, todėl jos neatspindi realių rajono gyventojų nuotaikų. Šiuo metu Kapčiamiestis administraciškai priklauso Lazdijų rajonui[1].
Tuo tarpu sprendimai dėl poligono jau yra priimti nacionaliniu lygiu. Valstybės gynimo taryba nutarė Lazdijų rajone steigti brigados dydžio karinį poligoną, o Tauragėje esantį išplėsti į Jurbarko savivaldybės teritoriją.
Krašto apsaugos institucijos aiškina, kad toks poreikis kyla dėl kariuomenės modernizacijos, didėjančio šauktinių skaičiaus, kuriamos nacionalinės divizijos ir augančių sąjungininkų pajėgų. Dar anksčiau kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras yra minėjęs, kad Pietų Lietuva būtų tinkamiausia vieta naujam poligonui, tačiau vietos bendruomenėje diskusijos dėl šio projekto neslūgsta.
Didelė dalis gyventojų sutiktų jungtis prie Druskininkų
Socialiniuose tinkluose susikūrusi bendruomenė „Mano Kapčiamiestis“ paskelbė internautų apklausą, kurioje teiravosi, ar gyventojai svarstytų tokią opciją prisijungti prie Druskininkų. Pritariantys turėjo spausti nykštį, o nepritariantys – verkiantį veidelį.
Galiausiai paaiškėjo, kad didžioji dalis tam pritartų – už tai balsavo net 602 internautai, o prieš – vos 12.
Viena gyventoja dalinosi, kad tokiam sprendimui esą pritartų vien dėl Druskininkų mero.
„Tikrai taip, nors meras kovotų už savo žmones“, – rašė ji.
Kita internautė antrino, esą galvojanti taip pat – jeigu Kapčiamiesčiui būtų vadovavęs Druskininkų meras, dabartinės situacijos nė nebūtų buvę.
„Meras Malinauskas apgynė Druskininkus ne kartą. Džiaugiuosi, kad verslą kuriu Druskininkų savivaldybėje. Dėl kaimo turizmo verslo Lazdijų raj. visiškai neaišku. Kuo galės didžiuotis Lazdijai Poligonu ir kariniu turizmu?“ – pridėjo kita gyventoja.
Kapčiamiesčio poligono projektas – valstybė perims iki 14,6 tūkst. ha ir išpirks šimtus privačių sklypų
Tuo tarpu vasario viduryje Seimui pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas numato, kad Lazdijų rajone būtų steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, reaguojant į iš esmės pasikeitusią saugumo situaciją regione.
Projekte pabrėžiama, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir augantys kariuomenės poreikiai lėmė būtinybę plėsti mokymo infrastruktūrą, nes esamų poligonų nebeužtenka. Projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas, todėl jis būtų įgyvendinamas pagreitinta tvarka, o pagrindine atsakinga institucija taptų Krašto apsaugos ministerija.
Numatyta, kad apie 14,6 tūkst. hektarų teritorijoje esanti valstybinė žemė būtų perduota ministerijai patikėjimo teise, o privatūs sklypai, statiniai ir kita infrastruktūra – išperkami visuomenės poreikiams. Į poligono ribas patenka 13 sodybų ir apie 800 miško bei žemės ūkio sklypų, o karinio mokymo teritorijoje esančių 77 sodybų savininkams būtų suteikta galimybė pasirinkti – išlaikyti turtą arba per nustatytą laiką jį parduoti valstybei.
Savininkams numatytos kompensacijos pagal turto vertę ir papildomos išmokos – už gyvenamuosius pastatus iki 45 minimalių mėnesinių algų, už žemę ir mišką – 5 MMA, o savanoriškai parduodantiems mokymo teritorijoje – dar papildomos išmokos. Įstatymas įsigaliotų 2026 m. gegužės 1 d. ir reikštų vieną didžiausių pastarųjų metų gynybos infrastruktūros projektų Lietuvoje.
