Skvernelis lieka Demokratų partijos pirmininku: „Nematau pagrindo trauktis“
Valdančiojoje koalicijoje – nauja įtampa, tačiau Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kol kas nesiryžta keisti savo lyderystės. Nepaisant to, kad partijos pirmininkas Saulius Skvernelis buvo apklaustas specialiojo liudytojo statusu ikiteisminiame tyrime dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, jis lieka vadovauti partijai.
Toks sprendimas priimtas po partijos valdybos posėdžio. Demokratų atstovai argumentuoja, kad S. Skverneliui nėra pareikšti įtarimai, todėl imtis skubių politinių veiksmų nebūtų pagrįsta. Partija kartoja laikanti nulinės tolerancijos korupcijai principo, tačiau pabrėžia, kad atsakomybė turi būti grindžiama aiškiais teisiniais faktais[1].
Pats S. Skvernelis teigia nematantis pagrindo trauktis ir tikina nepadaręs jokių neteisėtų veiksmų. Jis kalba apie stiprų bendražygių palaikymą ir pabrėžia, kad pasikeitus aplinkybėms svarstytų kitus sprendimus. Vis dėlto šiuo metu, anot jo, pasitraukimas atrodytų kaip kaltės pripažinimas.
Demokratų gretose taip pat akcentuojama, kad partija nėra vieno žmogaus projektas – esą komandoje yra pakankamai patyrusių politikų, galinčių perimti vadovavimą, jei to prireiktų. Kol kas, partijos vertinimu, svarbiausia išlaikyti stabilumą ir nuoseklumą, ypač būnant valdančiojoje koalicijoje. Pats S. Skvernelis tvirtina gerbiantis teisėsaugos darbą ir bendradarbiausiantis su institucijomis, tikėdamasis objektyvaus ir nešališko tyrimo.
Sinkevičius: jei Skvernelis būtų premjeras, po kratų jau būtų atsistatydinęs
Tuo tarpu Jeigu S. Skvernelis šiandien būtų premjeras ar Seimo pirmininkas, jis, Virginijaus Sinkevičiaus įsitikinimu, jau būtų padėjęs pareiškimą. Tačiau kadangi kalbama apie partijos pirmininko pareigas, situacija, anot demokratų vicepirmininko, yra kitokia[2].
Specialiojo liudytojo statusas ir atliktos kratos savaime nereiškia politinės atsakomybės ribos peržengimo – kol nėra pareikštų įtarimų, partija nemato pagrindo keisti lyderio. V. Sinkevičius pabrėžia, kad sprendimą dėl pirmininko turi priimti pati partijos bendruomenė, o ne emocijų veikiama viešoji erdvė, todėl valdyboje S. Skverneliui išreikštas pasitikėjimas.
Vis dėlto šis sprendimas partijai kainuoja – pirmadienį iš demokratų pasitraukė buvęs Seimo narys Vytautas Bakas, pareiškęs, kad palikdamas Skvernelį poste judėjimas neišlaikė savo deklaruotų vertybių testo. Sinkevičius atkerta, kad Bakas seniai buvo nutolęs nuo partijos ir nusivylęs savo pozicija 2024-ųjų sąraše, o viena pavardė esą neturėtų užgožti bendro principo: nereaguoti impulsyviai į kiekvieną procesinį veiksmą, juolab kai specialiojo liudytojo statusas yra laikinas, o prokurorai gali klysti.
Demokratai tuo pat metu brėžia aiškią ribą – esą jei atsirastų įtarimai ar tektų spręsti dėl neliečiamybės, situacija iš esmės pasikeistų, tačiau kol kas S. Skvernelis lieka poste ir žada bendradarbiauti su teisėsauga.
Savickui patikėtas demokratų savivaldos rinkimų štabs: ves partiją į 2027-uosius
O štai visame šiame įkarštyje demokratas Lukas Savickas ėmėsi svarbaus žingsnio – jam patikėta vadovauti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ centriniam savivaldos rinkimų štabui. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė partijos valdyba, pradėjusi aktyvesnį pasirengimą 2027 metų savivaldos rinkimams. Buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras taps pagrindiniu kampanijos architektu nacionaliniu lygmeniu[3].
L. Savickas teigia, kad artimiausių metų tikslas – kiekviename regione suburti stiprius ir kompetentingus kandidatus, kurie dirbtų vietos žmonėms, o ne uždaroms interesų grupėms. Jo teigimu, partija sieks stiprinti skaidrumą ir užtikrinti, kad kokybiškas gyvenimas savivaldoje būtų norma, o ne privilegija.
Primename, kad 2023 metų savivaldos rinkimuose demokratai iškovojo 129 merų ir tarybų narių mandatus ir pagal rezultatą buvo penkti šalyje – 2027-aisiais ambicijos, akivaizdu, bus didesnės.
Į STT akiratį Skvernelis įkliuvo kartu su Starkevičium
Specialiųjų tyrimų tarnyba vasario 9-ąją surengė kratas Seimo narių Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus namuose bei jų darbo vietose, taip pat ir patalpose parlamente. Procesiniai veiksmai atlikti tęsiant didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl galimos sisteminės korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Tyrėjai aiškinasi įtariamą schemą, pagal kurią iš augalus ir jų produktus eksportuojančių įmonių galėjo būti reikalaujami kyšiai už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą.
Anksčiau šiame tyrime jau pareikšti įtarimai tarnybos vadovui Jurijui Kornijenko ir dar keliolikai asmenų, o per ankstesnes kratas rasta apie 1,3 mln. eurų grynųjų, 8 kilogramai aukso bei kitų galimai neteisėtų daiktų.
