Beveik 5 kg alprazolamo byla – tarp kaltinamųjų – ir biomedicinos daktaras
Beveik penki kilogramai gryno alprazolamo – tokį kiekį, teisėsaugos duomenimis, neteisėtai gamino ir laikė trijų asmenų grupė, kurios byla jau pasiekė Vilniaus apygardos teismą. Prokurorai pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė už šią psichotropinę medžiagą taikoma nuo pusės gramo, tad aptiktas kiekis ribą viršija tūkstančius kartų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas po kriminalinės policijos operacijos 2024-aisiais. Pareigūnai įtaria, kad organizuota grupė veikė siekdama finansinės naudos, o pagamintą medžiagą planavo realizuoti užsienyje – svarstoma, kad galutinė rinka galėjo būti Airija.
Alprazolamas plačiai žinomas kaip raminamųjų vaistų sudedamoji dalis, tačiau nelegaliai platinamas jis tampa paklausia psichotropine medžiaga. Pasak tyrėjų, net keli gramai gali virsti tūkstančiais dozių, todėl keli kilogramai – jau pramoninio masto kiekis[1].
Bylos aplinkybės išsiskiria tuo, kad įtariamieji turėjo aukštą kvalifikaciją ir prieigą prie specializuotos įrangos. Du iš jų buvo susiję su Lietuvos bendrove, kurioje veikia moderni laboratorija, atliekanti biomedicininius ir imunotechnologinius tyrimus, kuriamos inovatyvios gydymo technologijos. Vienas iš kaltinamųjų – biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinksas, anksčiau dirbęs Nacionaliniame vėžio institute.
Per kratas – narkotikų gamybos instrukcijos ir 400 tūkst. eurų: byla pasiekė ir Seimą
Kratų metu jo aplinkoje aptikta ne tik su alprazolamu susijusių medžiagų, bet ir detalios sintetinių narkotikų gamybos instrukcijos bei medžiagos, naudojamos amfetamino ir metamfetamino sintezei. Trečiasis grupės narys dirbo didmeninės optikos srityje. Per kratas taip pat rasta daugiau nei 400 tūkst. eurų grynaisiais – šios lėšos šiuo metu apribotos.
Byla netruko peržengti vien teisėsaugos ribų. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete aptarti siūlymai keisti Baudžiamąjį kodeksą – diferencijuoti atsakomybę už narkotines ir psichotropines medžiagas pagal jų klasifikaciją bei švelninti sankcijas už dalį jų. Komiteto nariai viešai užsiminė apie galimus įstatymo pataisų iniciatorių ryšius su vienu iš šioje byloje minimų asmenų. Tuo metu Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas tokias sąsajas neigia ir teigia, kad siūlomi pakeitimai grindžiami sisteminiais argumentais, o ne konkrečia situacija.
Šiuo metu galiojantis Baudžiamasis kodeksas už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gaminimą ar laikymą numato griežtas bausmes – nuo 10 iki 15 metų nelaisvės. Atsakomybė už gamybos įrangos ar technologijų rengimą švelnesnė, tačiau taip pat gali baigtis laisvės atėmimu. Ar kaltinamųjų veiksmai bus pripažinti nusikalstamais ir kokias pasekmes jie užtrauks, spręs teismas.
Kas yra alprazolamas: kam skiriamas „Xanax“ ir kodėl jis griežtai kontroliuojamas
Alprazolamas – tai psichotropinis vaistinis preparatas, priklausantis benzodiazepinų grupei. Lietuvoje jis įtrauktas į III sąrašą, kuriame esančios medžiagos laikomos pavojingomis sveikatai, jei vartojamos ne pagal paskirtį ar jomis piktnaudžiaujama. Dėl to šis vaistas išduodamas tik su elektroniniu receptu ir taikant griežtą kontrolę[2].
Medicinoje alprazolamas skiriamas suaugusiesiems trumpalaikiam sunkaus nerimo gydymui, kai simptomai stipriai riboja žmogaus kasdienę veiklą ir sukelia didelį diskomfortą. Jis taip pat gali būti taikomas gydant panikos sutrikimą – tiek su agorafobija, tiek be jos. Paprastai vaistas skiriamas trumpam laikotarpiui: rekomenduojama vartoti iki dviejų savaičių, o maksimalus gydymo terminas neturėtų viršyti dviejų mėnesių.
Vaistinėse alprazolamas parduodamas skirtingais pavadinimais, tarp jų – „Xanax“, „Alprazolam Orion“, „Alprozolam Grindex“ ar „Altelek“. Įprasta dozė nerimo gydymui siekia 0,25–0,5 mg tris kartus per dieną, o maksimali paros dozė – 4 mg. Vaistas veikia raminamai, mažina įtampą, nerimą, gali sukelti mieguistumą ir laikinai paveikti atmintį.
Specialistai pabrėžia, kad alprazolamas nėra haliucinogenas – jo pagrindinis poveikis yra slopinantis centrinę nervų sistemą. Vis dėlto didžiausia rizika siejama su galimu pripratimu ir priklausomybe, ypač jei vaistas vartojamas ilgiau nei rekomenduojama ar be medicininės priežiūros. Dėl šios priežasties jo skyrimas ir išdavimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas.
