2026 metų Estijos žvalgybos ataskaita: tiesioginės grėsmės NATO artimiausiu metu nematyti
Estijos Užsienio žvalgybos tarnyba 2026 metų metinėje ataskaitoje daro išvadą, kad Rusija artimiausiu metu neketina pulti nei Estijos, nei kitų NATO valstybių. Dokumente teigiama, kad tokia išvada tikėtina ir kitais metais, nes Europa per pastaruosius kelerius metus stiprino savo gynybą. Pasak analitikų, šie veiksmai privertė Kremlių labai atsargiai skaičiuoti galimas rizikas.[1]
Ataskaitoje pažymima: „Rusija neturi ketinimų 2026 metais kariniu būdu pulti Estijos ar bet kurios kitos NATO valstybės – tikėtina, kad panašią išvadą pasieksime ir kitais metais, nes Talinas ir Europa ėmėsi veiksmų, kurie verčia Kremlių labai atsargiai skaičiuoti, ką, jei išvis ką nors, jis gali rizikuoti bandydamas.“
Panašiai situaciją vertina ir Estijos Užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosin.[2] „Vis dėlto panikuoti nėra pagrindo. Estijos Užsienio žvalgybos tarnybos vertinimu, Rusija artimiausiais metais neturi ketinimų kariniu būdu pulti Estijos ar kitos NATO valstybės.“
Tai skiriasi nuo 2025 metais kai kurių NATO pareigūnų skelbtų įspėjimų apie galimą artimą karinę eskalaciją. Estijos vertinimas šiuo metu yra santūresnis.
Rusija per ketverius metus padidino artilerijos gamybą 17 kartų
Nors tiesioginės atakos artimiausiu metu nenumatoma, Estijos analitikai pabrėžia, kad Maskva sparčiai atkuria ir plečia savo karinius pajėgumus. Nuo 2021 metų Rusijos artilerijos šaudmenų gamyba išaugo 17 kartų – nuo 400 tūkst. iki 7 mln. sviedinių, minų ir raketų per metus.
Vien 2025 metais Rusijos įmonės pagamino apie 3,4 mln. artilerijos sviedinių, 2,3 mln. minosvaidžių minų ir apie 500 tūkst. raketų reaktyvinėms sistemoms. Taip pat pagaminta šimtai tūkstančių tankų ir pėstininkų kovos mašinų šaudmenų. Estijos žvalgybos vertinimu, šių pirkimų kaina siekė apie 1 trilijoną rublių, arba 12,6 mlrd. JAV dolerių.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į kainų skirtumus: „Pavyzdžiui, senesnio 152 mm sviedinio modelio kaina valstybiniuose pirkimuose yra mažesnė (apie 1 050 eurų arba 1 300 JAV dolerių), o tai yra kelis kartus pigiau nei panašūs 155 mm sviediniai, gaminami Vakarų šalyse.“
Be to, nuo 2023 metų Maskva iš partnerių, tarp jų Irano ir Šiaurės Korėjos, įsigijo iki 7 mln. papildomų sviedinių.
Rusija pertvarko kariuomenę, orientuodamasi į masinį dronų naudojimą
Ataskaitoje atskirai išskiriama tendencija, kad Rusija sistemingai integruoja bepiločius sprendimus į visas kariuomenės rūšis. Estijos žvalgyba įspėja, kad galimo konflikto atveju reikėtų tikėtis masinio dronų naudojimo ore, jūroje ir sausumoje.
Dokumente pažymima: „Konflikto atveju valstybė turi būti pasirengusi kovoti su priešu, kuris masiškai naudoja bepiločių sistemas strateginiu, operaciniu ir taktiniu lygmenimis visose srityse, vienu metu visoje Estijos teritorijoje.“
Analitikai atkreipia dėmesį ir į Rusijos karinio jūrų laivyno planus steigti paviršinių smogiamųjų dronų padalinius, kurie būtų integruoti visuose laivynuose, įskaitant Baltijos flotilę. Vertinime teigiama, kad šie padaliniai sustiprins Rusijos žvalgybinius ir precizinius smūgio pajėgumus Estijos kaimynystėje.
K. Rosin ataskaitoje pabrėžia, kad Rusija išlieka pavojinga, net jei jos veiksmai ne visada efektyvūs:
„Rusija išlieka pavojinga nepaisant savo nekompetencijos, o budrumas yra būtinas siekiant užkirsti kelią „Rusų pasaulio“ plėtrai.“
Estija savo ruožtu stiprina bepiločių sistemų plėtrą. 2026 metų pradžioje paskelbta apie 11,4 mln. eurų paskolą naujam dronų technologijų padaliniui Taline, kuris testuos ir gamins oro, sausumos bei jūrinius bepiločius aparatus.
