Vaitiekūnas paskelbė, kad atsiskaitymų grynaisiais riba nebus didinama
Vyriausybė pranešė stabdanti diskusijas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos didinimo, o finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas aiškiai pabrėžia – šiuo metu apie pokyčius nekalbama.
„Šitas klausimas dabar jau yra atsiimtas, Vyriausybė atsiėmė savo poziciją ir būtent išgirdo teisėsaugos institucijų argumentus. Tai manau, kad apie didinimą šiuo metu nekalbame“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė ministras[1].
Anot jo, būtent teisėsaugos vertinimai tapo lemiamu veiksniu apsisprendžiant. K. Vaitiekūnas siūlo išlaikyti dabar galiojančią 5 tūkst. eurų ribą, kuri taikoma nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos.
Anksčiau politinėje darbotvarkėje buvo pasirodę siūlymų ribą didinti. „Nemuno aušros“ frakcija siūlė ją kelti iki 15 tūkst. eurų, o Finansų ministerija buvo registravusi kompromisinį pasiūlymą didinti iki 10 tūkst. eurų, pažymėdama, kad didesnė suma neatitiktų Europos Sąjungos reglamentavimo. Vis dėlto pats ministras dabar laikosi atsargesnės pozicijos. Jis yra teigęs nematantis esminio skirtumo tarp 3, 5 ar 10 tūkst. eurų ribos, o realų poveikį šešėlinei ekonomikai turėtų tik gerokai mažesnė suma – pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų, kaip Italijoje.
Teisėsaugos institucijos, tarp jų ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, nemato objektyvaus poreikio ribą didinti bei įspėja apie galimą neigiamą poveikį mokesčių surinkimui ir šešėlinei ekonomikai. Dalis verslo atstovų taip pat siūlo ribą mažinti. Tačiau šiuo metu aiški finansų ministro pozicija – diskusijos stabdomos, o 5 tūkst. eurų riba lieka galioti.
Šimkus: šešėlį padėtų mažinti kitos priemonės
Diskusijoms dėl galimo atsiskaitymų grynaisiais ribos didinimo įsibėgėjant, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus laikosi aiškios pozicijos – dabartinė 5 tūkst. eurų riba yra tinkama. Jo vertinimu, ši suma jau yra nusistovėjusi ir atitinka dabartinį ekonominį kontekstą, todėl jos didinimas ar mažinimas iš esmės nepakeistų situacijos šešėlinės ekonomikos srityje[2].
Nors šešėlinė ekonomika Lietuvoje pamažu mažėja, ji vis dar išlieka pakankamai aukštame lygyje, tačiau tikėtis, kad vien grynųjų ribojimas galėtų reikšmingai sumažinti jos mastą, būtų pernelyg supaprastintas požiūris.
Šimkus pabrėžia, kad efektyvesnių rezultatų būtų galima pasiekti taikant kompleksines priemones – stiprinant mokesčių mokėtojų kontrolę, plečiant elektroninių sąskaitų naudojimą ir didinant finansinių srautų skaidrumą. Jo teigimu, pats ribos dydis nėra esminis veiksnys, ką rodo ir skirtinga Europos Sąjungos šalių praktika bei išliekantis PVM atotrūkis Lietuvoje.
Todėl dėmesys, anot Lietuvos banko vadovo, turėtų būti sutelktas ne į simbolinius skaičiaus pakeitimus, o į nuoseklią ir sisteminę politiką, galinčią realiai mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.
Konservatoriai pasisakė už atsiskaitymų grynaisiais ribos mažinimą
Seime vėl įsižiebė diskusijos dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos, o priešingas pozicijas užėmė tiek valdantieji, tiek opozicija. Konservatorių frakcijos nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė įregistravo pataisas, kuriomis siūloma leistiną atsiskaitymo grynaisiais ribą sumažinti iki 3 tūkst. eurų.
Anot jų, toks sprendimas padėtų efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir gerinti mokesčių surinkimą. Siūlyta, kad viršijus šią sumą visi mokėjimai – tiek už sandorius, tiek vykdant kitas finansines prievoles – būtų atliekami tik negrynaisiais pinigais.
Apribojimai apimtų ne tik pirkimo–pardavimo sandorius, bet ir dividendų mokėjimą, žalos atlyginimą ar lėšų išsiėmimą asmeniniams poreikiams. Konservatoriai pabrėžia, kad Lietuvoje apie 59 proc. mokėjimų vis dar atliekami grynaisiais, o tokios šalys kaip Prancūzija ar Italija jau taiko griežtesnius ribojimus.
