Gyventojai Vasario 16-ąją jungsis į 8 km pėsčiųjų žygį Kapčiamiestyje
Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kapčiamiestyje gyventojai ir miestelio svečiai planuoja šventę paminėti pėsčiųjų žygiu po Kapčiamiesčio apylinkių miškus. Renginys skirtas 1918 metais pasirašyto Nepriklausomybės Akto sukakčiai ir siūlo laisvės dieną išgyventi per judėjimą, buvimą gamtoje ir bendrystę.
Apie 8 kilometrų ilgio maršrutas ves per žiemišką Dzūkijos kraštovaizdį, kuriame laisvė, pasak organizatorių, jaučiama ne žodžiais, o pačiu ėjimu kartu[1].
Žygio pradžia numatyta 11 valandą Kapčiamiesčio miestelio aikštėje, prie Emilijos Pliaterytės paminklo, kur prieš startą bus giedama Tautiška giesmė, todėl dalyviai raginami atvykti kiek anksčiau. Maršruto pusiaukelėje planuojamas sustojimas Ilgio ežero pakrantėje – čia žygeiviai galės trumpam atsikvėpti, išgerti atsineštos arbatos ar užkąsti.
Skelbiama, kad žygio finišas bus ten pat, kur ir jo pradžia – Kapčiamiesčio aikštėje, simbolinėje vietoje, kur susitinka žmonės, istorija ir bendruomenė.
„Žygio pabaigoje lauks šiluma – karšta arbata ir laikas pabūti drauge, nes laisvė gimsta ir gyvena bendruomenėje.“ – rašoma bendruomenės kvietime.
Ginčai dėl poligono Kapčiamiestyje tebevyksta
Planuojamas brigados dydžio karinis poligonas Kapčiamiesčio apylinkėse toliau kelia ginčus tarp valdžios, vietos politikų ir bendruomenės. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas viešai abejoja sprendimo pagrįstumu, pabrėždamas, kad iki šiol nebuvo aiškiai paaiškinta, kodėl kariuomenės treniruotėms pasirinkta būtent gamtiniu požiūriu jautri teritorija su miškais, draustiniais, pelkėmis ir ežerais.
Pasak jo, jei kalbama tik apie pratybų erdvę, o ne nuolatines kareivines, tokioms veikloms būtų galima rasti ir kitų vietų, neaukojant saugomų teritorijų. Meras taip pat kritikuoja neaiškią valdžios komunikaciją ir atmeta argumentą, esą vietos gyventojai jau yra pripratę prie karinio triukšmo iš Baltarusijoje esančio Gožos poligono, bei kategoriškai pasisako prieš bet kokią poligono plėtrą į Druskininkų savivaldybės teritoriją.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija tvirtina, kad sprendimas steigti poligoną Kapčiamiestyje jau priimtas ir į Valstybės gynimo tarybą nebegrįš – galutinį žodį dar turės tarti Seimas, priimdamas atskirą įstatymą. Ministerija poligono būtinybę grindžia strategine vietos padėtimi prie Suvalkų koridoriaus ir poreikiu stiprinti Lietuvos bei sąjungininkų gynybinius pajėgumus, nurodydama, kad čia vienu metu galėtų treniruotis iki 4 tūkst. karių.
Vis dėlto sprendimo skaidrumą kvestionuoja ir parlamentaras Ignas Vėgėlė, kreipęsis į Valstybės gynimo tarybą dėl analizės paviešinimo – jo teigimu, iki šiol visuomenei nepateikta nei palyginamoji alternatyvių vietų analizė, nei konkretūs duomenys apie realius kariuomenės poreikius, o dalies Kapčiamiesčio gyventojų nepritarimas projektui išlieka.
KAM: regionui žadamos naujos verslo galimybės
Tuo tarpu Krašto apsaugos ministerija teigia, kad Kapčiamiesčio karinio poligono steigimas yra būtinas žingsnis stiprinant Lietuvos ir NATO gynybinius pajėgumus augančių saugumo grėsmių kontekste. Pasak ministerijos, esami poligonai šalyje nebeatitinka didėjančių kariuomenės ir sąjungininkų mokymo poreikių, todėl naujas poligonas vertinamas kaip ilgalaikė investicija į valstybės saugumą[2].
Pabrėžiama, kad Kapčiamiesčio teritorija pasirinkta dėl strateginių priežasčių, o pats objektas tarnautų dešimtmečius, užtikrindamas nuolatinę karių kovinę parengtį.
Kartu akcentuojama, kad poligono įkūrimas neturėtų sustabdyti vietos gyvenimo ir verslų. Dauguma turizmo, kaimo paslaugų ir baidarių nuomos veiklų galėtų būti tęsiamos, nes šaudyklos planuojamos tik dalyje teritorijos, o Baltosios Ančios baseinas į poligono ribas nepatenka. Išsikelti tektų 13 sodybų, patenkančių į šaudymo zonas, tačiau dar 77 sodybos liktų karinio mokymo teritorijoje, kurioje nebūtų vykdomas kovinis šaudymas.
Ministerijos teigimu, poligonas taip pat gali tapti ekonominiu impulsu regionui – numatomos naujos verslo galimybės ir svarstomos tikslinės valstybės paramos priemonės vietos verslams.
