113 mln. eurų Baltijos šalims ir Lenkijai: dalis lėšų pirmą kartą skirta energetikos apsaugai
Europos Komisija priėmė iki šiol precedento neturintį sprendimą – pirmą kartą Europos Sąjungos lėšos skiriamos ne infrastruktūros plėtrai, o kritinės energetinės infrastruktūros apsaugai. Šiam tikslui Baltijos šalims ir Lenkijai, rengiantis elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa, skirta 113 mln. eurų, iš kurių Lietuvai atiteks 22 mln. eurų.
Premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, kad dar visai neseniai toks sprendimas Briuselyje atrodė sunkiai įmanomas, tačiau kryptingas darbas davė rezultatą[1].
„Verta pažymėti, kad tai pirmas kartas, kai Europos Sąjungos lėšos skiriamos būtent kritinės energetinės infrastruktūros apsaugai. Dar visai neseniai toks sprendimas atrodė sunkiai įmanomas, tačiau kryptingas ir nuoseklus darbas davė rezultatą“, – teigia ji.
Pasak Ministrės Pirmininkės, svarbų vaidmenį derybose su Europos Komisija suvaidino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuris argumentuotai įrodė Lietuvos poreikį šioms lėšoms ir jų svarbą nacionaliniam saugumui.
Kartu I. Ruginienė akcentuoja, kad šis sprendimas nėra galutinis – Lietuva ir toliau sieks, jog kritinės energetinės infrastruktūros apsauga taptų ilgalaikiu Europos Sąjungos finansavimo prioritetu ir būtų įtraukta į daugiametę ES finansinę programą.
Kritinės energetikos apsauga tapo ES prioritetu Baltijos šalims
Po Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa Europos Komisija pirmą kartą nusprendė skirti tikslinį finansavimą kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai. Lietuvai tam numatyta 22 mln. eurų, o bendra parama Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) siekia 113 mln. eurų. Lėšos bus skirtos sinchronizuotų elektros tinklų atsparumui didinti[2].
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šį sprendimą vadina precedentu Europos Sąjungos mastu. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą ir teigia, kad energetikos infrastruktūros apsauga šiandien yra tokia pat reikšminga kaip ir gynybiniai pajėgumai. Premjerė Inga Ruginienė taip pat akcentuoja sprendimo išskirtinumą, pažymėdama, kad dar neseniai toks finansavimas atrodė sunkiai pasiekiamas.
Projektus Lietuvoje įgyvendins elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Bendrovė jau diegia dronų neutralizavimo sprendimus, stiprina pastočių apsaugą, didina kibernetinio saugumo lygį ir rengiasi greitam galimų pažeidimų atstatymui. Iš viso numatyta 13 projektų, o ES parama vienam jų negalės viršyti 50 proc. vertės.
Lietuva skolinasi iš ES gynybai: pinigai – kariuomenei, Baltijos gynybos linijai ir Ukrainai
Tačiau tai dar ne viskas, ką Lietuva padarė saugumo vardan. Štai pagal SAFE mechanizmą valstybė iš Europos Sąjungos pasiskolino dar 6,4 mlrd. eurų, kurie bus skirti gynybinių pajėgumų stiprinimui. Apie tai pranešė Užsienio reikalų ministerija, pabrėždama, kad tai viena didžiausių pastarųjų metų finansinių injekcijų į nacionalinį saugumą – lėšos numatytos kariuomenės modernizavimui, karinės technikos ir ginkluotės įsigijimui bei Baltijos šalių bendros gynybos linijos stiprinimui, o dalis atiteks ir Ukrainai.
SAFE (Security Action for Europe) yra iki 2030 metų veiksiantis Europos Sąjungos finansinis instrumentas, leidžiantis Europos Komisijai bendru skolinimusi tarptautinėse rinkose pritraukti iki 150 mlrd. eurų ir paskolų forma juos nukreipti valstybėms narėms bendriems gynybos pirkimams. Lietuva patenka tarp aštuonių šalių, kurioms numatyta pirmoji apie 74 mlrd. eurų siekianti paskolų banga, o galutinius sprendimus artimiausiomis savaitėmis turės patvirtinti ES Taryba.
Pagal Krašto apsaugos ministerijos planus, didžioji dalis Lietuvai numatytų lėšų bus skirta sausumos pajėgų divizijos formavimui, amunicijos kaupimui, kontrmobilumo priemonėms ir Baltijos gynybos linijos stiprinimui, o pirmųjų lėšų išmokėjimo tikimasi 2026 metų pavasarį.
