URM: Lietuvai skiriama 6,4 mlrd. eurų ES „paramos“ gynybai
Europos Sąjunga per naująjį saugumo mechanizmą SAFE Lietuvai numatė 6,4 mlrd. eurų finansavimą, kuris bus skirtas šalies gynybinių pajėgumų stiprinimui. Apie tai antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ši parama laikoma viena reikšmingiausių pastarųjų metų investicijų į nacionalinį saugumą. Numatyta, kad lėšos bus naudojamos Lietuvos kariuomenės modernizavimui, naujos karinės technikos ir ginkluotės įsigijimui, taip pat bendros Baltijos šalių gynybos linijos stiprinimui – siekiant didesnio regioninio atsparumo galimoms grėsmėms[1].
„SAFE – tai iki 2030 m. veiksiantis ES paskolų instrumentas, padėsiantis ES valstybėms vykdyti bendrus gynybos pirkimus svarbiausiose gynybos pramonės srityse.“ – paskelbė URM.
Lėšos valstybėms narėms skiriamos paskolų forma
Tačiau, nepaisant to, kad viešai komunikuojama, neva šios lėšos yra kaip ES paramos dalis Lietuvai, iš tiesų už šiuos milijardus teks susimokėti patiems Lietuvos žmonėms. Mat tai – ne jokia „dovana“, o paprasčiausia paskola. Tiesa, paprasta ja gal ir nepavadinsi, mat suma per didelė šiam terminui.
Kaip rašoma oficialiame Europos Komisijos puslapyje, SAFE (Security Action for Europe) yra nauja Europos Sąjungos finansinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms didinti išlaidas bendriems gynybos pirkimams. Pagal šį mechanizmą Europos Komisija iki šio dešimtmečio pabaigos gali pasiskolinti iki 150 mlrd. eurų, o šios lėšos paskolų forma būtų teikiamos ES šalims, siekiančioms spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir įgyvendinti bendrus projektus[2].
Lėšos pritraukiamos per bendrą ES skolinimąsi tarptautinėse finansų rinkose, pasinaudojant aukštu Sąjungos kredito reitingu ir didele investuotojų paklausa. Skolinimasis vykdomas leidžiant bendras ES obligacijas ir trumpalaikius vertybinius popierius, kurie nėra atskirai žymimi kaip gynybos finansavimo priemonės. Konkrečios paskolų apimtys priklauso nuo valstybių narių poreikių, o SAFE finansavimas integruojamas į bendrą Europos Komisijos skolinimosi planavimą, kuris atnaujinamas kas pusmetį.
Dar rugsėjį KAM taip pat paskelbė, kam yra numačiusi skirti iš SAFE fondo pasiskolintas lėšas. Europos Komisijai paskirsčius finansavimą, Lietuvai numatyta apie 6,4 mlrd. eurų, t. y. daugiau nei 1,4 mlrd. eurų viršijanti Krašto apsaugos ministerijos paraiškoje nurodytą minimalią 5 mlrd. eurų sumą[3].
Didžioji dalis šių lėšų bus skiriama Lietuvos sausumos pajėgų divizijos steigimui ir jos parengimui iki 2030 metų, taip pat Baltijos gynybos linijos stiprinimui, kontrmobilumo priemonėms, amunicijos įsigijimui ir kitų Lietuvos kariuomenės pajėgumų palaikymui bei plėtrai. Kartu numatyta dalį finansavimo nukreipti paramai Ukrainai, įskaitant bendrus pirkimus ir karinės įrangos įsigijimą jos poreikiams.
Lietuva – tarp aštuonių šalių, kurioms numatyta 74 mlrd. eurų paskolų banga
Europos Komisija baigė antrąją nacionalinių gynybos planų vertinimo bangą ir pateikė Europos Sąjungos Tarybai siūlymą patvirtinti finansinę paramą aštuonioms valstybėms narėms. Be Lietuvos, į šį etapą taip pat pateko Estija, Latvija, Lenkija, Suomija, Slovakija, Graikija ir Italija. Šis sprendimas atveria kelią pirmajai ilgalaikių, mažų palūkanų paskolų bangai, kurios bendra preliminari apimtis siekia apie 74 mlrd. eurų[4].
Tolimesnis procesas dabar persikelia į politinį lygmenį – ES Taryba per artimiausias keturias savaites turės priimti įgyvendinimo sprendimus. Juos patvirtinus, Europos Komisija pradės paskolų sutarčių sudarymą su valstybėmis narėmis, o pirmųjų lėšų išmokėjimo tikimasi 2026 metų kovą. Tuo pat metu Komisija tęs kitų ES šalių pateiktų nacionalinių gynybos planų vertinimą, todėl SAFE finansavimo apimtis artimiausiais metais gali dar plėstis.
„Europos Komisijos sprendimas skirti Lietuvai daugiau nei 6,3 mlrd. eurų yra itin svarbus žingsnis mūsų gynybos pajėgumų stiprinimo kelyje. Tai ne tik finansinė parama – tai aiškus pasitikėjimo ženklas Lietuvai ir mūsų pasirinktu keliu didinti atgrasymo ir gynybos galimybes.
Šios lėšos leis spartinti sausumos pajėgų divizijos formavimą, užtikrinti būtinas amunicijos atsargas, modernizuoti kariuomenės sistemas ir prisidėti prie Baltijos gynybos linijos įgyvendinimo“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
