Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą
Vilniaus oro uosto darbas antradienio vakarą buvo sutrikdytas du kartus – dėl iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų grėsmės laikinai apribota oro erdvė. Lietuvos oro uostų duomenimis, antrą kartą ribojimai įvesti 23.18 val. ir galiojo iki 00.18 val., kai rizikingose civilinei aviacijai teritorijose buvo fiksuojamos navigacinės atžymos, būdingos oro balionams.
Tai nebuvo pirmas toks atvejis tą patį vakarą – pirmą kartą skrydžių saugumas virš Vilniaus oro uosto buvo ribojamas nuo 19.05 iki 20.24 val. Pasak Lietuvos oro uostų, situacija vertinama kaip Baltarusijos vykdoma hibridinė ataka, kelianti grėsmę ne tik civilinei aviacijai, bet ir visuomenės saugumui[1].
Panašūs incidentai Vilniaus oro uosto veiklą buvo paveikę ir anksčiau. Pastarąjį kartą skrydžiai čia buvo sutrikdyti praėjusių metų gruodžio 6 dieną, o rudenį ir žiemą kontrabandiniai balionai keliolika kartų trikdė Vilniaus oro uosto darbą bei kartą – Kauno oro uosto veiklą. Dėl šių pasikartojančių incidentų gruodžio viduryje Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Pasieniečiai fiksuoja naują kontrabandos bangą: šeši kroviniai – per vieną parą
Kontrabandos gabenimas iš Baltarusijos oro keliu Lietuvoje toliau intensyvėja. Kaip nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas, vien per pastarąją parą pasieniečiai perėmė šešis oro balionais skraidintus kontrabandinių cigarečių krovinius, dar du tokius atvejus nustatė kitos institucijos. Operacijų metu sulaikyti keturi asmenys, įtariama, susiję su šių siuntų priėmimu ir paskirstymu šalies viduje, o į valstybės sandėlius pateko daugiau kaip 10 tūkst. pakelių nelegalių rūkalų.
Prie krovinių buvo pritvirtinti GPS siųstuvai, leidžiantys kontrabandininkams sekti jų judėjimą iki pat nusileidimo vietos.
„Iš viso pernai buvo perimti 635 oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą skraidinti rūkalų kroviniai. 2024-aisiais buvo 226 tokie atvejai. 2023 m. fiksuoti 3 tokie bandymai, o 2022 m. kontrabandos skraidinimo balionais nebuvo.“ – nurodė VSAT patarėjas Giedrius Mišutis.
Kaip nurodoma, per tą patį laikotarpį pasieniečiai sulaikė 15 asmenų, įtariamų ryšiais su kontrabanda, gabenama oru, o per visus 2025 metus tokių asmenų skaičius pasiekė 171.
VSAT teigimu, kontrabandininkų pasirinktas oro kelias tiesiogiai susijęs su sugriežtinta valstybės sienos su Baltarusija apsauga sausumoje. Įdiegus technines stebėjimo priemones, tradiciniai kontrabandos maršrutai tapo sudėtingesni, todėl nusikalstamos grupės vis dažniau naudojasi oro balionais ar bepiločiais orlaiviais.
Gyventojai vis tiek ryžtasi kelionėms: augo užsakomųjų reisų kiekis
Nepaisant rudenį kilusios kontrabandinių balionų krizės ir geopolitinių įtampų, lietuvių keliavimas pernai nemažėjo, o užsakomųjų skrydžių rinka toliau augo. Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės teigimu, 2024 metais per Lietuvos oro uostus užsakomaisiais reisais keliavo 954 tūkst. žmonių – 9 proc. daugiau nei metais anksčiau, o šio segmento augimas siekė apie 10 procentų[2].
Tuo pat metu dalis keliautojų, ypač mokyklinių atostogų laikotarpiu, rinkosi skristi iš Rygos ar Varšuvos, kur kelionės kainuodavo 10–15 proc. pigiau arba buvo laikomos patikimesnėmis dėl Lietuvoje pasikartojusių oro uostų uždarymų.
Pasak Ž. Gavelienės, turizmo sektorius balionų krizės poveikį suvaldė pasitelkęs patirtį, sukauptą per pandemiją ir karo Ukrainoje pradžią, tačiau užsitęsusi situacija būtų labiausiai paveikusi užsakomųjų skrydžių veiklą. Jos vertinimu, jei ne ši krizė, Vilniaus oro uostas galėjo aptarnauti dar apie 3 mln. keleivių daugiau.
Vidutinė kelionės kaina pernai siekė apie 900 eurų ir brango maždaug 10 proc., o populiariausios lietuvių kryptys išliko Turkija, Juodkalnija, Bulgarija, Egiptas ir Graikijos salos. Lietuvos oro uostų duomenimis, pernai visoje šalyje aptarnauta 7,16 mln. keleivių – 8 proc. daugiau nei užpernai, iš jų 5,11 mln. teko Vilniaus oro uostui.
