D. Trumpas su sąjungininkais subūrė „Taikos tarybą“, kuri turėtų spręsti pasaulio konfliktus
Pasaulio ekonomikos forume Davose JAV prezidentas Donaldas Trumpas oficialiai pristatė naują tarptautinę iniciatyvą – vadinamąją „Board of Peace“ (Taikos tarybą). Pasak D. Trumpo, ši struktūra turėtų padėti spręsti tarptautinius konfliktus ir koordinuoti pokarines rekonstrukcijas, pirmiausia – Gazos Ruože.
Nors pats JAV prezidentas jau ne kartą viešai kritikavo Jungtines Tautas kaip neveiksnią ir per daug biurokratizuotą instituciją, Davose jis pabrėžė, kad naujoji taryba esą „bendradarbiaus su JT“. Tuo pačiu Trumpas neatmetė galimybės, kad „Taikos taryba“ ilgainiui galėtų tapti alternatyva struktūroms, kurios, jo žodžiais, „per dažnai nesugebėjo užtikrinti taikos“.[1]
Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo 20 šalių, daugiausia iš Artimųjų Rytų ir posovietinio regiono
„Taikos tarybos“ steigimo dokumentą Davose pasirašė mažiau nei 20 valstybių atstovų. Baltųjų rūmų spaudos tarnyba dalyvius pristatė tik titulais, tačiau tarp jų buvo tiek prezidentai, tiek ministrai pirmininkai ir užsienio reikalų ministrai.
Tarp pasirašiusiųjų – Argentinos prezidentas Javier Milei, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas, Kazachstano vadovas Kassymas-Jomartas Tokajevas, taip pat Pakistano, Kataro, Saudo Arabijos, Turkijos, Maroko, Jordanijos ir kelių Centrinės Azijos valstybių atstovai.
D. Trumpas ceremonijos metu dalyvius pavadino „didžiausiais ir svarbiausiais žmonėmis pasaulyje“, pabrėždamas, kad ši taryba bus ne diskusijų, o veiksmų platforma.
Dalis Vakarų valstybių kvietimą prisijungti prie „Taikos tarybos“ sutiko itin santūriai arba jo atsisakė. Prancūzija ir Norvegija viešai nurodė abejones dėl naujosios struktūros suderinamumo su Jungtinių Tautų mandatu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nematantis galimybės dalyvauti taryboje kartu su Rusija ar Baltarusija. Italijos vyriausybė taip pat užsiminė apie galimus konstitucinius ir teisinius apribojimus, o Kinija kol kas laikosi pozicijos, kad tarptautinė sistema turi likti grindžiama JT centru.
Tai dar labiau išryškino geopolitinį skilimą: kai kurios šalys renkasi Trumpo siūlomą alternatyvų formatą, kitos – lieka prie nusistovėjusios daugiašalės tvarkos.
Nausėda svarsto Lietuvos prisijungimą prie „Taikos tarybos“
Lietuva pirmiausia su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8) svarstys galimybę prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamos „Taikos tarybos“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis patvirtino gavęs neoficialų kvietimą dalyvauti taryboje.[2]
„Jis toks ne visai formalizuotas. Bet, tiesą sakant, čia situacija kinta kiekvieną dieną, tai galime gauti ir formalizuotą kvietimą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad dalyvavimas turi būti svarstomas atidžiai, atsižvelgiant į partnerius: „Spręsime šituos klausimus derindamiesi su mūsų partneriais ir pirmiausia NB8 partneriais.“ Jis pridūrė, kad kai kurios valstybės, dalyvaudamos taryboje, „atrodo šiek tiek groteskiškos“, kaip Baltarusija, tačiau Lietuvos dalyvavimas vis tiek yra svarstytinas.
Rusija svarsto prisijungimą, net kalbant apie milijardinį mokestį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad svarsto galimybę prisijungti prie „Taikos tarybos“. Jis netgi užsiminė apie galimą 1 mlrd. JAV dolerių įnašą už nuolatinę vietą taryboje, kuris, pasak jo, galėtų būti padengtas iš JAV įšaldytų Rusijos aktyvų.
„Taikos tarybos“ chartijoje kalbama apie taikos, stabilumo ir valdymo stiprinimą konfliktų paveiktuose regionuose, tačiau joje aiškiai neįvardijama, ar Gaza išlieka pagrindiniu veiklos objektu. Pats Trumpas kalbėdamas apie Gazą ją pavadino „gražiu nekilnojamuoju turtu“, akcentuodamas rekonstrukcijos potencialą.
Kritikai teigia, kad taryba gali tapti selektyviu politiniu klubu, kuriame dominuos šalys, nusivylusios tradicine tarptautine tvarka. Tuo tarpu D. Trumpo šalininkai mato tai kaip bandymą apeiti lėtą, politizuotą ir dažnai neveiksnią globalią biurokratiją.[3]
Ar „Board of Peace“ taps realiu taikos užtikrinimo instrumentu, ar liks dar viena paraleline struktūra šalia Jungtinių Tautų, kol kas neaišku. Aišku tik tai, kad Donaldas Trumpas siekia ne tik nacionalinės, bet ir globalios lyderystės – formuodamas alternatyvų tarptautinės politikos modelį, kuris ne visiems Vakaruose yra priimtinas.
