Politinis klausimas dėl Grenlandijos pristabdė ES ir JAV prekybos susitarimo svarstymą
Europos Parlamentas nusprendė laikinai sustabdyti darbą su Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų prekybos susitarimu, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos įsigijimo ir galimus muitų tarifus Europos valstybėms, nepritariančioms šiam planui. Sprendimas priimtas Strasbūre vykusių diskusijų metu, europarlamentarams pabrėžiant, kad esamos politinės aplinkybės neleidžia tęsti techninių derybų.[1]
Iki šiol Parlamentas svarstė teisėkūros pasiūlymus, kurie numatė panaikinti didžiąją dalį ES importo muitų JAV prekėms. Tai buvo viena pagrindinių susitarimo, pasiekto praėjusių metų liepą Turnberyje, Škotijoje, dalių. Susitarime taip pat buvo numatyta pratęsti nulinį tarifą JAV omarams – nuostatą, galiojančią dar nuo 2020 metų.
Europarlamentarai vis dažniau abejoja susitarimo ekonomine pusiausvyra
Nors derybos ilgą laiką buvo pristatomos kaip kompromisas, vis daugiau Europos Parlamento narių atvirai kėlė klausimą dėl susitarimo pusiausvyros. Pagal aptartą modelį Europos Sąjunga turėtų beveik visiškai atsisakyti importo muitų JAV pramoninėms prekėms, tuo metu kai Jungtinės Valstijos išlaikytų apie 15 proc. siekiančius tarifus.
Nepaisant šių abejonių, Parlamentas anksčiau buvo linkęs tęsti procesą, siūlydamas papildomas apsaugos priemones – laikinas galiojimo peržiūras ir mechanizmus, leidžiančius reaguoti į staigius JAV importo srautus. Vis dėlto pastarieji politiniai pareiškimai šias diskusijas nustūmė į antrą planą.
Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas, kuriam vadovauja Berndas Lange, turėjo suformuoti oficialią Parlamento poziciją sausio 26–27 dienomis, tačiau balsavimas buvo atidėtas neribotam laikui. Pasak komiteto pirmininko, nauji D. Trumpo pareiškimai apie galimus muitus faktiškai pažeidė Turnberyje pasiektą susitarimą.[2]
Įtampą dar labiau padidino Trumpo paskelbti planai nuo vasario įvesti 10 proc. muitus kelioms Europos šalims, tarp jų – Danijai, Vokietijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei, jei nebus pradėtos derybos dėl Grenlandijos statuso. Briuselyje šie pareiškimai sukėlė nuogąstavimų dėl politinio spaudimo ir derybų formato.
Vašingtonas atsisako nuolaidų, o Briuselis atsiduria spaudimo zonoje
Tuo pat metu JAV administracija nurodė, kad neketina svarstyti jokių išimčių ar papildomų nuolaidų – pavyzdžiui, mažinti muitų alkoholiui ar plienui – tol, kol susitarimas nebus patvirtintas. Tokia pozicija dar labiau apsunkino ES derybinę padėtį ir išryškino ribotas Bendrijos galimybes daryti spaudimą Vašingtonui.
Sprendimas įšaldyti susitarimą gali dar labiau paaštrinti transatlantinius santykius ir padidinti riziką, jog JAV imsis vienašališkų prekybos priemonių. Tuo pačiu tai atskleidžia ir struktūrines ES problemas – lėtą sprendimų priėmimą bei sudėtingą interesų derinimą tarp valstybių narių.
Europos Sąjungos lyderiai artimiausiu metu ketina aptarti galimą bendrą atsaką, tačiau kol kas nėra aišku, ar Briuselis pasirinks aktyvesnę poziciją, ar dar kartą bandys laimėti laiko diplomatijos ir vidinių konsultacijų keliu. Ši situacija išryškino iššūkius, su kuriais ES susiduria geopolitiniuose ir prekybos ginčuose, ypač kai sprendimai priklauso nuo sudėtingo vidinio derinimo tarp valstybių narių.
