Auditas parodė spragas: valstybės rezervas turės būti perstatomas nuo koordinavimo iki maisto atsargų
Valstybės rezervas – nematomas, bet kritinę akimirką gyvybiškai svarbus valstybės ramstis – artimiausiu metu keisis iš esmės. Po Valstybės kontrolės atlikto audito Vyriausybės kanceliarija imasi pertvarkos, kuri turi užtikrinti, kad krizės atveju sprendimai būtų greiti, atsargos – pasiekiamos, o sistema – veikianti tiksliai ir be improvizacijų.
Auditas atskleidė per ne vienerius metus susikaupusias planavimo ir valdymo spragas, todėl pateiktos rekomendacijos tapo starto linija konkretiems ir jau pradėtiems pokyčiams. Valstybės rezervo koordinavimas perduotas Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui, o per artimiausią pusmetį suplanuoti darbai, skirti aiškesniam institucijų vaidmenų pasiskirstymui ir visos sistemos efektyvinimui[1].
Reformuojant rezervo sandarą bus remiamasi 2024 metų pabaigoje patvirtinta Nacionaline rizikos analize – atnaujinami rezervo sudarymo principai, kriterijai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kad kaupiamos atsargos atitiktų realias grėsmes ir faktinius poreikius.
Ypatingas dėmesys skiriamas maisto rezervui: jau šį pusmetį bus atlikta kaštų ir naudos analizė, kurios pagrindu planuojama sukurti ekonomiškai pagrįstą ilgalaikį modelį, garantuosiantį stabilų maisto tiekimą gyventojams krizės metu.
Kartu bus peržiūrėtas gyventojų evakuacijos planas ir parengtas naujas aprūpinimo maistu algoritmas, aiškiai apibrėžiant savivaldybių atsakomybes ir finansavimo tvarką, kad ekstremaliomis aplinkybėmis veiksmai būtų koordinuoti ir operatyvūs visoje šalyje.
Vyriausybės kanceliarija taip pat jau peržiūri valstybės rezervo sandėlių išdėstymą ir rengia jų plėtros strategiją, siekdama sumažinti saugojimo rizikas, sustiprinti atsargų saugumą ir užtikrinti jų prieinamumą.
Tarp svarbiausių prioritetų – ir centralizuotos, saugios duomenų valdymo sistemos sukūrimas, kuri leistų realiuoju laiku matyti rezervo būklę ir priimti tikslesnius sprendimus. Pasak Vyriausybės kanceliarijos, tai ilgalaikė reforma, kurios tikslas – skaidrus, rizikomis grįstas ir efektyvus valstybės rezervo valdymas, kai kritiniu momentu veikia ne pažadai, o sistema.
Ruginienė: Maisto taryba turi pateikti planą, kaip tvarkyti valstybės maisto rezervą
Tuo tarpu trečiadienį premjerė Inga Ruginienė po Vyriausybės posėdžio pasiuntė aiškią žinutę Maisto tarybai – laikas pereiti nuo analizės prie realių darbų. Pasak ministrės pirmininkės, valstybės maisto rezervas turi būti valdomas ne tik kaip saugumo priemonė krizinėms situacijoms, bet ir kaip įrankis, leidžiantis efektyviau naudoti biudžeto lėšas, stiprinti vietos ekonomiką ir spręsti socialines problemas.
Ji paragino Maisto tarybą jau per šį pavasarį pateikti konkrečius, praktiškai įgyvendinamus pasiūlymus, kaip tobulinti maisto rezervo formavimą ir naudojimą, pabrėždama, kad Vyriausybė tikisi ne teorinių rekomendacijų, o aiškaus veiksmų plano.
Vyriausybės vadovė išskyrė tris pagrindines kryptis, kuriomis, jos teigimu, Maisto taryba turėtų judėti: mažinti maisto švaistymą, nukreipti valstybės pirkimus vietos ūkininkams ir verslams bei užtikrinti efektyvią maisto produktų rotaciją, kad besibaigiančio galiojimo atsargos pasiektų nepasiturinčius gyventojus per nevyriausybines organizacijas.
Anot I. Ruginienės, biudžeto pinigai turi tarnauti keliems tikslams vienu metu – garantuoti saugumą, kurti ekonominę grąžą ir turėti apčiuopiamą socialinį poveikį. Nepaisant to, kad Maisto taryba Lietuvoje veikia jau apie metus ir deklaruoja siekį didinti rinkos skaidrumą bei stiprinti smulkiuosius gamintojus, maisto kainos Lietuvoje ir toliau kyla, o vartotojai kol kas nepastebi realių pokyčių.
Paragino peržiūrėti valstybės rezervo reglamentavimą
Nepaisant to, kad valstybės finansinė „pagalvė“ per metus išaugo, spalio pabaigoje Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į rezervų valdymo spragas. Finansų ministerijai siūloma peržiūrėti reglamentavimą, nustatyti bendrus principus ir susieti atsargas su skolinimosi politika, kad jos tikrai stiprintų valstybės finansinį atsparumą[2].
2024 metų auditas parodė, kad rezervai išaugo daugiau nei 1 mlrd. eurų, pasiekdami 4,8 mlrd., iš kurių 78 proc. sudarė „Sodros“ rezervo didėjimas.
Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į biudžeto planavimo spragas: nors galioja nauja Biudžeto sandaros įstatymo redakcija, atsiskaitymo tvarka dar nėra aiški ir turėtų būti nustatyta iki 2026 metų pirmojo ketvirčio. Valstybės skolai didelių iškraipymų nenustatyta, tačiau jos valdymas turi būti grindžiamas ilgalaikiais tikslais.
„Sodros“ rezervas šiuo metu siekia apie 3,6 mlrd. eurų ir kitų metų kovą turėtų išaugti iki beveik 4,4 mlrd., dalį perviršio nuo 2026 metų planuojama skirti pensijoms.
