Nausėda Kapčiamiestyje: saugumo argumentai bendruomenės neįtikino, 90 proc. gyventojų – prieš poligoną
Planuojamas karinis poligonas Kapčiamiestyje ketvirtadienį tapo aštrių diskusijų objektu, kai į miestelį susitikti su vietos bendruomene atvyko prezidentas Gitanas Nausėda ir keli Vyriausybės nariai. Gyventojai kėlė klausimus dėl galimo triukšmo, gamtos niokojimo, sodybų ir verslų likimo, dalis jų atvirai reiškė nepritarimą pačiai poligono idėjai. Dėl riboto laiko ne į visus klausimus spėta atsakyti, o dar prieš susitikimą prie bendruomenės namų skambėjo šūkiai „Poligonui – ne!“.
Prezidentas aiškino, kad sprendimas dėl poligono kyla iš augančių valstybės saugumo poreikių ir sudėtingos geopolitinės situacijos regione. Pasak jo, Lietuva neturi pakankamo dydžio poligono brigados lygmens pratyboms, o Kapčiamiesčio vieta pasirinkta dėl strateginės padėties Suvalkų koridoriuje ir didesnio valstybinės žemės kiekio. G. Nausėda teigė, kad valstybė išpirktų 13 sodybų, patenkančių į šaudyklų teritoriją, miško kirtimai būtų minimalūs, o didesnės pratybos vyktų tik kelis kartus per metus.
Nepaisant pateiktų argumentų, bendruomenės vadovė Raminta Karauskienė po susitikimo sakė likusi neįtikinta ir žadėjo toliau priešintis poligono steigimui. Anot jos, gyventojai baiminasi ne tik iškeldinimų, bet ir poveikio aplinkiniams kaimams bei gyvenimo kokybei. Bendruomenės apklausa rodo, kad apie 90 proc. respondentų nepritaria poligono statybai, o tai leidžia manyti, jog diskusijos dėl šio projekto Kapčiamiestyje dar tęsis.
KAM: už 13 sodybų žadama mokėti daugiau nei rinkos kaina
Tuo tarpu jau pradėta kalbėti ir apie tai, už kiek iš gyventojų gali būti išperkamos jų sodybos, esančios Kapčiamiestyje. Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad planuojant naują karinį poligoną gyventojams būtų siūloma didesnė nei rinkos kaina – vertinant ne tik nekilnojamojo turto rinkos vertę, bet ir atkuriamąją vertę bei galimą moralinę žalą. Nekilnojamojo turto išpirkimui šiuo metu numatyta apie 40 mln. eurų, tačiau, pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, prireikus ši suma galėtų būti didinama.
Pagal dabartinius planus valstybė išpirktų 13 sodybų, iš kurių tik viena yra nuolat gyvenama, o likusios dažniausiai naudojamos kaip vasarnamiai ar poilsio vietos. Dar kelių dešimčių sodybų savininkams, kurių turtas patektų į karinę mokymų teritoriją, būtų palikta galimybė patiems apsispręsti – likti gyventi ar parduoti savo turtą. Iš viso planuojamas poligonas apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, daugiausia miško paskirties žemė, o jame vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratybos.
Nors ministerija žada dosnesnes kompensacijas ir lankstesnį požiūrį, vietos bendruomenės įtampa nemažėja. Gyventojai kritikuoja ankstesnius viešus susitikimus dėl chaotiškos komunikacijos ir prieštaringos informacijos, o atsakymų į esminius klausimus, kodėl poligonui pasirinktas būtent Kapčiamiestis, sako iki šiol negirdėję. Reaguodama į situaciją, Krašto apsaugos ministerija sausio viduryje pradeda individualias konsultacijas, tikėdamasi, kad tiesioginis dialogas su konkrečiomis šeimomis padės sumažinti įtampą.
Į derybas net nesiruošiama eiti?
Nors viešai kalbama apie ketinamas vesti diskusijas su Kapčiamiesčio gyventojais, Lietuvos kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro retorika skamba kiek kitaip. Jis pripažįsta, kad susitikimai atskleidė ne tik vietos žmonių nerimą, bet ir pačios kariuomenės komunikacijos spragas: dalis bendruomenės į dialogą atėjo nusiteikusi priešiškai, o informacijos pateikimo struktūra kartais trukdė konstruktyviai aptarti konkrečius klausimus, tokius kaip triukšmas, kompensacijos ar teritorijų naudojimas.
Vis dėlto Vaikšnoras pabrėžia, kad kariuomenė sąmoningai pasirinko tiesioginį dialogą, net jei tai reiškė susidurti su aštria kritika ir asmeniniais išpuoliais.
Kalbėdamas apie patį poligono projektą, kariuomenės vadas aiškina, kad sprendimas jau priimtas aukščiausiu valstybės lygiu, o viešojoje erdvėje kartojama mintis, kad viską dar galima pakeisti, klaidina gyventojus.
Šiuo metu, pasak Vaikšnoro, uždavinys – ne diskutuoti apie poligoną, o ieškoti būdų, kaip gyventojams su juo gyventi ir sumažinti neigiamą poveikį. Kariškiai siekia rasti kompromisus dėl kompensacijų ar teritorijų naudojimo, aiškiai pabrėždami, kad poligonas Kapčiamiestyje yra valstybės saugumo sprendimas, o ne diskusijų objektas.
