Įmonių bankrotų skaičius 2025 metais smarkiai išaugo ir paveikė apie 170 tūkst. darbo vietų
2025 metais Vokietijoje bankrutavo 17 605 įmonės ir partnerystės. Tai didžiausias metinis bankrotų skaičius nuo 2005 metų. Šiuos duomenis ketvirtadienį paskelbė Halės ekonominių tyrimų institutas (IWH).
Instituto skaičiavimu, bankrotai paveikė apie 170 tūkstančių darbo vietų. Tai apima tiek jau prarastas darbo vietas, tiek tas, kurios šiuo metu yra rizikos zonoje. Duomenys apima visų dydžių ir sektorių įmones.
Vien 2025 metų gruodį bankrotų paraiškų skaičius siekė 1 519. Tai buvo 17 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. IWH pažymėjo, kad šis skaičius yra 75 procentais didesnis nei vidutinis gruodžio mėnesio bankrotų rodiklis 2016–2019 metais, iki COVID-19 pandemijos.[1]
Bankrotų lygis viršijo net 2009 metų finansų krizės rodiklius
IWH ataskaitoje nurodoma, kad net ir 2009 metų pasaulinės finansų krizės metu bankrotų skaičius buvo apie 5 procentais mažesnis nei 2025 metų pabaigoje. Institutas pabrėžė, kad tokio masto nemokumo rodikliai nebuvo fiksuoti beveik du dešimtmečius.
Pasak instituto, dabartinė situacija negali būti vertinama kaip trumpalaikis ekonominis svyravimas. Bankrotų dinamika fiksuojama kelis ketvirčius iš eilės. Tai rodo ilgalaikį spaudimą verslo aplinkai.
IWH pažymėjo, kad ypač pažeidžiamas išlieka gamybos sektorius. Šis sektorius Vokietijoje sudaro didesnę ekonomikos dalį nei daugelyje kitų Europos šalių. Dėl to jo problemos turi platesnį poveikį visai ekonomikai.
Tyrimo autoriai nurodė, kad artimiausiu metu lūžio nesitikima. Ataskaitoje teigiama: „Vokietijos ekonomika 2026 metais atsigaus tik lėtai, nes persidengs kelios struktūrinės kliūtys, tokios kaip laipsniškas konkurencingumo praradimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, perteklinė biurokratija ir vangios investicijos.“
Ekonomikos augimas sustojo: aukštos energijos kainos, silpni užsakymai veikia įmonių padėtį
2025 metų pirmąjį ketvirtį Vokietijos ekonomika augo 0,3 procento. Antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas sumažėjo 0,2 procento. Trečiąjį ketvirtį augimas siekė 0 procentų. Dėl tokių rezultatų Vokietija vos išvengė techninės recesijos. IWH nurodė, kad ekonomikos augimo ir susitraukimo kaita rodo nestabilią situaciją. Ši aplinka didina finansinį spaudimą įmonėms.[2]
Instituto vertinimu, ekonomikos silpnumas nėra vieno ketvirčio problema. Rodikliai rodo užsitęsusį stagnacijos laikotarpį. Tai sutampa su augančiu nemokumo bylų skaičiumi.
IWH ataskaitoje teigiama, kad viena pagrindinių problemų išlieka aukštos energijos kainos. Jos tiesiogiai didina gamybos sąnaudas ir mažina įmonių konkurencingumą. Tai ypač aktualu energijai imliems pramonės sektoriams.
Institutas taip pat nurodo silpnus pasaulinius užsakymus. Eksporto paklausa išlieka ribota, o tai neigiamai veikia Vokietijos gamintojus. Šis veiksnys dar labiau apsunkina pramonės padėtį. Papildomu spaudimo šaltiniu įvardijami aukšti Jungtinių Valstijų taikomi tarifai. IWH teigimu, šių veiksnių visuma neigiamai veikia šalies ekonomiką ir didina bankrotų riziką tiek pramonėje, tiek paslaugų sektoriuje.
