Emocingame susitikime Kapčiamiestyje žmonės kalbėjo apie išdavystę ir sprendimus be jų valios
Kapčiamiesčio ir aplinkinių vietovių gyventojų susitikimas su valdžios ir kariuomenės atstovais virto ne formalia diskusija, o atviru žmonių pasipriešinimo išsakymu. Susirinkusieji neslėpė jausmo, kad sprendimas dėl poligono buvo priimtas be jų žinios, o bendruomenė pastatyta prieš faktą, nepaliekant jokios realios pasirinkimo galimybės.
Didelį palaikymą salėje pelnė Vilmos Matusevičiūtės Danauskienės pasisakymas, kuriame ji aiškiai įvardijo, kas, jos manymu, turėtų prisiimti politinę atsakomybę:
„Tiesą sakant, čia ne šitie vyrai su uniformom turi šiandien sėdėt. Čia prezidentas turi sėdėt ir valstybės gynimo taryba“, – sakė ji, sulaukdama audringų plojimų.[1]
Gyventojų nepasitenkinimą dar labiau pakurstė tai, kaip buvo pranešta apie galimus pokyčius:
„Šitaip paimt ir iškomunikuot prieš pat Kalėdas, kad Kapčiamiesty bus poligonas“, – kalbėjo moteris, pabrėždama, kad tokia komunikacija žmonėms atrodo kaip panieka.
Kalba apie „atpildą“ tapo simboliu žmonių pykčiui ir nusivylimui valdžia
Emocijos susitikime pasiekė kulminaciją, kai buvo kalbama ne tik apie konkrečius sprendimus, bet ir apie platesnes jų pasekmes visuomenei. Vilma Matusevičiūtė Danauskienė atvirai kaltino valdžią sąmoningai supriešinus žmones su kariuomene.
„Už tą visą šaršalą, kurį jūs sukėlėt, už tą priešinimą visuomenės, už tai, kad šiandien žmonės prieš kariuomenę stoja, už tai jums ateis atpildas“, – sakė ji. Šie žodžiai tapo vienu ryškiausių vakaro momentų ir buvo palydėti garsiais plojimais bei pritarimo šūksniais.
Savo pasisakymą moteris užbaigė pabrėždama, kad žmonės jaučiasi palikti be balso ir be realios įtakos sprendimams. „Tikrai Dievas yra!“, – sakė ji, o salėje kilusios ovacijos parodė, kad tai – ne vieno žmogaus emocija, o plačiau bendruomenėje jaučiama nuotaika.
Valdžios pažadai apie kompensacijas žmonių neįtikino
Po susitikimo Krašto apsaugos ministerija paskelbė pranešimą, kuriame kartojami argumentai apie augančios kariuomenės poreikius ir strateginę Kapčiamiesčio vietą. Tačiau bendruomenės atstovams tokie paaiškinimai neatsako į esminį klausimą – kodėl jų nuomonė buvo ignoruota pačioje sprendimų priėmimo pradžioje.
Ministerija nurodo, kad dalis sodybų patektų į šaudyklų zoną, dalis – į manevravimo teritoriją, o gyventojams esą bus siūlomos derybos ir kompensacijos. Tačiau susitikime dalyvavę žmonės ne kartą pabrėžė, kad kalba eina ne vien apie pinigus, o apie namus, bendruomenę ir gyvenimo būdą, kurio nekompensuos jokie vertinimai.
Savo ruožtu, Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad naujo poligono poreikis kilo ne spontaniškai, o dėl realių karinių aplinkybių: Lietuvos kariuomenė plečiama iki divizijos lygmens, šalyje daugėja sąjungininkų pajėgų, o brigados dydžio vienetams tinkamų mokymo teritorijų Lietuvoje šiuo metu iš esmės tėra dvi. Be realių pratybų, anot gynybos ekspertų, neįmanoma užtikrinti nei karių parengties, nei sąveikos su NATO partneriais.[2]
Ministerijos teigimu, Kapčiamiesčio teritorija pasirinkta pirmiausia dėl strateginės padėties Suvalkų koridoriaus zonoje ir palyginti mažesnio gyventojų tankumo, lyginant su kitomis svarstytomis vietovėmis. KAM akcentuoja, kad poligonas būtų skirtas atgrasymui, o ne kariniams veiksmams, o miškų kirtimas ir poveikis aplinkai esą būtų ribotas. Tačiau Kapčiamiesčio susitikimas parodė, jog net ir argumentai apie nacionalinį saugumą nepraranda prasmės tik tada, kai jie pateikiami ne per spaudos pranešimus, o per realų, savalaikį ir sąžiningą dialogą su tais žmonėmis, kurių gyvenimus tokie sprendimai paliečia tiesiogiai.
