LRT Metų apdovanojimuose pilietinė iniciatyva, siejama su protestais, buvo įvertinta kaip metų laimėjimas
LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje šiemet buvo įteiktos septynios statulėlės, įvertinus įvairių sričių – nuo mokslo ir verslo iki kultūros ir pilietinių iniciatyvų – atstovus.
LRT Metų apdovanojimuose Metų pilietinės iniciatyvos nominaciją pelnė Kultūros asamblėja – judėjimas, pastaraisiais mėnesiais sietas su protestais prieš LRT įstatymo pataisas. Apdovanojimą ceremonijoje atsiėmė iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė, viena iš dažniausiai viešumoje pasirodžiusių šio judėjimo atstovių.
„Noriu padėkoti visiem, kurie tiki Kultūros Asamblėja, tie, kurie išėjo į gatves arba ruošiasi į jas išeiti, kai mes pakviesim. O į jas reikės išeiti“, – sakė Gintarė Masteikaitė.[1]
Vėliau ji kalbėjo apie per trumpą laiką išaugusį judėjimo mastą ir reikšmę, pabrėždama, kad Kultūros asamblėjos veikla per tris mėnesius, jos vertinimu, tapo sėkmės istorija ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Protestų prieš LRT įstatymo pataisas metu Masteikaitė tapo viena matomiausių judėjimo lyderių
Kultūros asamblėjos vardas plačiajai visuomenei labiausiai įsiminė per protestus „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, kai prie Seimo kelis vakarus iš eilės rinkosi tūkstančiai žmonių. G. Masteikaitė buvo viena iš protesto organizatorių ir kalbėtojų, nuolat pasisakiusių apie, jos vertinimu, pažeidžiamus demokratinius principus.
Interviu naujienų agentūrai ELTA ji teigė, kad valdančioji koalicija šiuo metu dirba prieš valstybę ir visuomenę, o protestuotojai esą nesitrauks tol, kol jų balsas bus išgirstas. Pasak jos, tai esą tik laiko klausimas.[2]
G. Masteikaitė taip pat akcentavo, kad didžiausią nepasitenkinimą kelia ne vien konkretūs sprendimai, bet pats jų priėmimo būdas. Ji pabrėžė, kad procesai neturėtų vykti skubos tvarka ar „buldozerio principu“, o remtis demokratinėmis vertybėmis, į sprendimus įtraukiant visas puses, įskaitant ekspertus.
Metų apdovanojimuose įvertinti ir kiti, tačiau daugiausia dėmesio teko pilietinio aktyvizmo atstovams
LRT Metų apdovanojimų metu buvo pagerbti ir kitų sričių atstovai – kultūros, žurnalistikos bei visuomeninės veiklos laukuose, tačiau šiemet ryškiausiai išsiskyrė su pilietiniu aktyvizmu susijusios nominacijos. Metų asmenybės titulas atiteko kino režisieriui Karoliui Kaupiniui už drąsų kultūros ir pilietiškumo balsą.
K. Kaupinis pastaraisiais mėnesiais aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose kritikuodamas politinių partijų elgesį ir sprendimų gynimo mechanizmus. Savo pasisakymuose jis teigė, kad tai primena pažeminimo ir disciplinavimo praktiką, kai sprendimų ginti siunčiami patys abejoję partijos nariai.[3]
Tarp šių metų laureatų taip pat buvo Metų kraštiečių apdovanojimą pelniusi „Knygvežystės“ iniciatyva, Metų atradimu pripažintas neurochirurgas dr. Viktoras Palys už proveržį epilepsijos gydymo srityje, Metų verslo lyderystės apdovanojimas skirtas lazerių technologijų bendrovei „Light Conversion“, Metų ateities apdovanojimą gavo vienuolikmetė Viktorija už išskirtinę drąsą gelbstint artimuosius, o Metų kultūros reiškiniu tapo M. K. Čiurlionio 150-mečio minėjimo renginiai.[4]
Vis dėlto būtent Metų pilietinės iniciatyvos, Metų asmenybės ir kai kurios kitos nominacijos šiemet sulaukė daugiausia viešo dėmesio, nes buvo siejamos su pastaraisiais mėnesiais vykusiomis viešomis diskusijomis ir protestais dėl LRT vaidmens bei valdymo.
Protestai kilo reaguojant į Seime svarstytas LRT įstatymo pataisas, susijusias su visuomeninio transliuotojo valdymu ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka. Kritikai atkreipė dėmesį, kad dalis siūlomų pakeitimų atitinka kitų Europos šalių praktiką ir nebūtinai reiškia grėsmę žodžio laisvei. Politologas Algis Krupavičius savo komentare yra teigęs, kad viešojoje erdvėje protestai pristatomi kaip kova už laisvą žodį, tačiau esminiai klausimai gali būti susiję su LRT valdymo atsakomybe ir institucine kontrole.
