Žiniasklaida: JAV pareigūnai patvirtino, kad karinius smūgius Venesueloje vykdo JAV kariuomenė
Žiniasklaida, remdamasi JAV pareigūnais, pranešė, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė vykdo karinius veiksmus prieš Venesuelą, šeštadienio rytą pranešė „Fox News“, remdamasi oficialiais JAV šaltiniais. Ši informacija paskelbta po pranešimų apie naktį Karakase girdėtus sprogimus ir virš miesto skraidžiusius žemai skridusius orlaivius.
Pasak „Fox News“, šie veiksmai vykdomi tuo metu, kai JAV kariuomenė taikosi į narkotikų kontrabanda įtariamus laivus Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, kurie, JAV teigimu, yra susiję su Venesuelos valdžios struktūromis.
„Fox News“ taip pat nurodo, kad JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) dar prieš sprogimus išleido oficialų pranešimą, kuriuo uždraudė visiems JAV orlaiviams vykdyti skrydžius bet kuriame aukštyje Venesuelos oro erdvėje. Toks sprendimas paprastai taikomas tik esant aktyviems kariniams veiksmams arba realiai jų grėsmei.
Anot „Associated Press“, Venesuelos sostinėje Karakase buvo girdimi mažiausiai septyni sprogimai, o virš miesto tuo metu buvo pastebėti žemai skridę orlaiviai.[1]
Sprogimai Karakase naktį sudrebino Venesuelos sostinę ir iškėlė rimtus klausimus dėl saugumo situacijos
Ankstyvą šeštadienio rytą Venesuelos sostinėje Karakase buvo girdimi keli sprogimai. Virš miesto kilo dūmai, o socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti liepsnos ir dūmų stulpai.
Apie incidentus pranešė BBC ir „Al Jazeera“, remdamosi liudininkų pasakojimais ir naujienų agentūrų informacija. Sprogimai fiksuoti keliose miesto vietose, įskaitant teritorijas šalia karinių objektų.
Liudininkų teigimu, paveiktos teritorijos aplink La Carlota karinį aerodromą miesto centre ir pagrindinė karinė bazė Fuerte Tiuna, dar vadinama Fortuna.
Po sprogimų dalis aplinkinių rajonų liko be elektros. Taip pat pasirodė nepatvirtintų pranešimų apie žemai virš miesto skridusius orlaivius.[2]
Sprogimai įvyko tuo metu, kai JAV ir Venesuelos santykiai pasiekė pavojingą eskalacijos ribą
Incidentas Karakase sutapo su itin įtemptu JAV ir Venesuelos santykių laikotarpiu. Pastarosiomis savaitėmis JAV administracija suintensyvino karinius veiksmus Karibų jūroje, teigdama, kad taikosi į narkotikų kontrabanda užsiimančius laivus.
JAV viešai kaltina Venesuelos prezidentą Nicolásą Maduro dalyvavimu narkotikų prekybos schemose ir tvirtina, kad jis buvo išrinktas nelegitimiai. Taip pat konfiskuojami Venesuelos naftos tanklaiviai, o ekonominės sankcijos toliau griežtinamos.
BBC oficialus JAV partneris CBS News patvirtino, kad JAV administracijos pareigūnai yra informuoti apie pranešimus dėl sprogimų ir galimų orlaivių skrydžių virš Karakaso.
Šiame kontekste sprogimai šalia svarbiausių karinių objektų atrodo ne kaip atsitiktinis incidentas, o kaip galimas platesnės konfrontacijos ženklas.
Pirminės versijos po sprogimų Karakase: tarp išorinio smūgio ir vidaus sabotažo
Iš karto po sprogimų Venesuelos valdžia nepateikė oficialaus paaiškinimo, kas sukėlė sprogimus sostinėje. „Al Jazeera“ korespondentė Lucia Newman, remdamasi šaltiniais regione, įvardijo kelias galimas versijas.
„Fortuna yra pagrindinė karinė bazė. Pranešama, kad visoje teritorijoje buvo girdima sprogimų serija, po kurios dingo elektra“, – teigė L. Newman.[3]
Ji taip pat atkreipė dėmesį į galimą išorinį veiksnį:
„Egzistuoja prielaida, kad Jungtinės Valstijos gali būti vienaip ar kitaip susijusios su šiuo incidentu.“
Kartu buvo paminėta ir vidaus destabilizacijos galimybė:
„Mes dar nežinome, kaip įvyko šis sprogimas. Tačiau neatmetama galimybė, kad tai galėjo būti vidaus sabotažo aktas, kurį įvykdė dalis kariuomenės, siekiančios nuversti prezidentą Nicolásą Maduro.“
Pats Maduro viešai nei patvirtino, nei paneigė galimo JAV smūgio. Interviu metu jis pareiškė:
„Tai galėtų būti tema, apie kurią pakalbėsime po kelių dienų.“
Šis atsakymas rodo, kad situacija išlieka neaiški net ir aukščiausiu valdžios lygiu. Tačiau akivaizdu viena – sprogimai Karakase žymi naują, pavojingą krizės etapą, galintį turėti pasekmių ne tik Venesuelai, bet ir visam regionui.
JAV smūgiai Venesueloje sekė po viešų D. Trumpo grasinimų ir ilgalaikės karinės kampanijos regione
Naujausi įvykiai Venesueloje įvyko po ilgą laiką trukusių JAV prezidento Donaldo Trumpo viešų grasinimų imtis karinių veiksmų prieš Nicolás Maduro režimą. JAV prezidentas pastaraisiais mėnesiais ne kartą kalbėjo apie galimas sausumos operacijas Venesueloje, teigdamas, kad Maduro dienos esą „suskaičiuotos“. Šiuos pareiškimus lydėjo nuosekliai intensyvėjanti JAV karinė kampanija prieš narkotikų kontrabanda įtariamus laivus Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Pasak JAV pareigūnų, nuo rugsėjo amerikiečių pajėgos vykdo smūgius tariamiems narkotikų kontrabandininkų laivams, o per šias operacijas jau žuvo daugiau kaip 100 žmonių. Pirmadienį Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV pajėgos atakavo prieplauką, kuri, JAV teigimu, buvo naudojama Venesuelos narkotikų kontrabandos laivams švartuotis. Tai buvo pirmasis iki tol žinomas sausumos smūgis, įvykdytas per šią karinę kampaniją.
„Sky News“, „Reuters“ ir kitos tarptautinės žiniasklaidos priemonės pranešė, kad per naujausius smūgius buvo atakuoti pagrindiniai Venesuelos kariniai objektai, įskaitant Fuerte Tiuna karinę bazę, La Carlota oro bazę ir ryšių centrą El Hatillo, kurie visi yra Nicolás Maduro valdžios kontrolėje. Virš Karakaso taip pat buvo pastebėti JAV kariuomenės sraigtasparniai MH-47 ir „Black Hawk“.
Venesuelos vyriausybė oficialiai pareiškė, kad „atmeta, smerkia ir pasmerkia“ JAV „karinę agresiją“, teigdama, jog tokie veiksmai kelia grėsmę tarptautinei taikai ir regiono stabilumui. Taip pat buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Tuo tarpu pats Nicolás Maduro dar prieš smūgius teigė esąs atviras deryboms su Jungtinėmis Valstijomis „kur jos norėtų ir kada norėtų“, tačiau kartu pabrėžė, kad Venesuela pasirengusi gintis.[4]
