Pasienyje ruošiami tiltai, kuriuos karo atveju galima greitai susprogdinti
Lietuvos pasienyje su Rusija ir Baltarusija rengiami tiltai, kurie karo atveju galėtų būti greitai susprogdinti, taip stabdant priešiškos karinės technikos judėjimą. Lietuvos kariuomenė patvirtina, kad ant strategiškai svarbių tiltų jau įrengiamos specialios inžinerinės konstrukcijos, leidžiančios operatyviai pritvirtinti sprogstamąsias medžiagas. Tai – ne pavieniai darbai, o dalis platesnio kontrmobilumo plano, dėl kurio sutarta dar praėjusią vasarą.
Tiltai parenkami neatsitiktinai – vertinama jų padėtis, aplinkinės natūralios kliūtys ir reikšmė gynybos sistemai. Kartu pasienio ruože kuriami inžinerinių kliūčių parkai, tvarkomi melioracijos grioviai, sureguliuoti upeliai, formuojami medžių ruožai bei diegiamos būtinos eismo saugumo priemonės. Kariuomenė pabrėžia, kad visas šis pasirengimas skirtas tam, jog esant grėsmei būtų galima greitai ir efektyviai užtverti judėjimo kelius[1].
Tokio tipo gynybos strategija nėra nauja – ją daugelį metų taiko Suomija, turinti daugiau nei 1 300 kilometrų sieną su Rusija. Pasak pareigūnų, pasirengimas nereiškia karo kurstymo: priešingai, nuosekliai ruošiama infrastruktūra didina atgrasymo efektą ir mažina realios grėsmės tikimybę.
Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad pasirengimas gynybai turi tapti kasdiene, ilgalaike veikla, apie kurią būtina kalbėti atvirai, bet be panikos – remiantis faktais ir aiškinant, ką jie reiškia valstybei ir jos gyventojams.
Pasienyje – planuojamos pelkės, kurios stabdytų sunkiąją priešo techniką
Visgi tai ne vienintelis metodas, apie kurį Lietuva galvoja norėdama pasiruošti galimam priešo atėjimui. Greta inžinerinių kliūčių ir fortifikacijų pasienyje vis daugiau dėmesio skiriama gamtinėms priemonėms – planuojama atkurti pelkes, kurios karo atveju galėtų tapti rimta kliūtimi sunkiajai karinei technikai. Šios teritorijos būtų įtrauktos į Baltijos valstybių kuriamą gynybos liniją ir derinamos su Krašto apsaugos ministerija, kad aplinkosauginiai sprendimai turėtų ir realią gynybinę vertę[2].
Praktika rodo, kad toks metodas jau pasiteisino – Ukrainos pelkėse jau ne kartą įklimpo ir buvo prarasta rusų sunkioji technika. Panašią situaciją šią vasarą patyrė ir Latvija – dėl itin lietingo sezono pasienio teritorijos virto sunkiai pravažiuojamomis, darbai stojo, o technika skendo purve.
Lietuvoje pelkių atkūrimas numatytas etapais: kitąmet bandomiesiems projektams planuojama skirti apie 10 mln. eurų, o nuo 2025 metų pagal gamtos atkūrimo reglamentą numatyta atkurti apie 40 tūkst. hektarų pelkių. Krašto apsaugos ministerija vertina, kad maždaug 3–4 proc. teritorijų galėtų turėti apčiuopiamą reikšmę gynybai, tačiau galutiniai sprendimai bus priimti įvertinus kariuomenės pateiktas išvadas.
Lazdijų rajone steigiamas naujas karinis poligonas – mintis patinka ne visiems
Tuo tarpu Kapčiamestyje planuojamas brigados dydžio karinis poligonas sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Valstybės gynimo taryba gruodį nusprendė steigti jį Lazdijų rajone, tuo pat metu plėtojant Tauragės poligoną Jurbarko savivaldybėje, taip padvigubinant jo plotą.
Naujojoje teritorijoje vienu metu galės treniruotis apie 5 tūkst. karių, o prezidento patarėjas Deividas Matulionis bei karybos ekspertai pabrėžia strateginę vietą netoli Baltarusijos ir Karaliaučiaus krašto, akcentuodami poligono naudą šalies saugumui ir atgrasymo galimybėms.
Vietiniai gyventojai jau pasirašė peticiją prieš poligoną, reikšdami nerimą dėl ekologinės ir socialinės žalos bei galimo turto praradimo. Preliminariai skirta turtui išpirkti suma siekia 40 mln. eurų, tačiau galutinė vertė priklausys nuo individualaus turto vertinimo. Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė žada diskusijas su gyventojais ir institucijų atstovais, siekiant aiškiai paaiškinti teritorijos dydį, poveikį aplinkai ir infrastruktūrą. Vieša nuomonė lieka dalyta – dalis gyventojų palaiko poligonų plėtrą, tačiau kiti protestuoja dėl miškų naikinimo ir ekologinių nuostolių.
