Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius ilgėja iki 67 metų
Nuo 2026 m. balandžio Didžiojoje Britanijoje pradeda kilti valstybinės pensijos amžius: dabartinė riba – 66 metai – pradės kilti iki 67 metų. Pokyčiai bus įgyvendinami palaipsniui, priklausomai nuo gimimo datos, todėl kiekvienas būsimas pensininkas turėtų pasitikrinti, kada tiksliai jam priklausys teisė gauti pensiją. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje gali gyventi iki 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos, o pokyčiai palies ir juos[1].
JK Vyriausybė taip pat rengia tyrimus dėl galimybės pensinį amžių pakelti iki 68 metų. Nors galutinis sprendimas dar nėra priimtas, valstybei būtina įvertinti, kaip tokie pokyčiai paveiktų biudžetą ir pensininkų gyvenimo kokybę. Ekspertai pažymi, kad pensijos amžiaus didinimas dažniau paveikia mažiau pasiturinčius žmones, kurių gyvenimo trukmė trumpesnė[2].
Minimalus amžius prieigai prie darbo ar privačių pensijų fondų taip pat kils: nuo 55 iki 57 metų, tačiau šis pokytis įsigalios tik nuo 2028 m. Tai reiškia, kad žmonės, planuojantys anksti pasinaudoti pensijomis ar privatų pensijų fondu, turės atidžiai persvarstyti savo strategijas.
Pensijų amžiaus didinimas kelia papildomų diskusijų apie valstybinių pensijų didinimą pagal „trigubo užrakto“ (angl. „triple lock“) sistemą, kai pensija kasmet didinama pagal infliaciją, vidutinį atlyginimų augimą ar 2,5 % minimalų padidinimą. Ši sistema iš esmės padidina pensijas, bet kartu kelia klausimą, kaip suderinti didesnes išmokas su ilgesniu darbo amžiumi.
Ekspertai rekomenduoja planuoti ateitį atsižvelgiant į šiuos pokyčius: tiksliai žinoti savo pensijos amžių, peržiūrėti asmenines finansines strategijas ir įvertinti, kada geriausia pradėti naudotis pensija ar privataus fondo lėšomis. Laiku priimti sprendimai gali užtikrinti stabilų ir saugų finansinį gyvenimą pensijoje.
Ruginienė: pensinis amžius Lietuvoje lieka 65 metai – pokyčių nebus
Tuo tarpu dar lapkritį premjerė Inga Ruginienė nuramino Lietuvos pensininkus – pasak jos, 65 metų riba yra pakankama ir kartelės kelti kol kas neplanuojama. Vyriausybės spaudos konferencijoje premjerė aiškiai pabrėžė, kad šiuo metu nėra nei politinės valios, nei realių prielaidų ilginti pensinį amžių. Dabartinė riba buvo pasiekta palaipsniui, suvienodinant vyrų ir moterų pensinį amžių, ir, premjerės teigimu, Lietuvai ši riba yra pakankama.
Premjerė taip pat atkreipė dėmesį į realias problemas darbo rinkoje – priešpensinio amžiaus darbuotojai dažnai patiria diskriminaciją, sunkiai išsilaiko arba praranda darbą, o dalis žmonių dėl sveikatos ar sunkaus fizinio darbo nebeištveria iki 65 metų.
Todėl diskusijos apie pensinio amžiaus didinimą būtų socialiai neteisingos. Valstybės tikslas, jos teigimu, turėtų būti ne versti darbuotojus dirbti ilgiau, o užtikrinti orią senatvę tiems, kurie jau išdirba iki oficialios ribos. Tolimesni pokyčiai bus svarstomi tik tuomet, kai bus išspręstos pagrindinės darbo rinkos ir sveikatos problemos.
Pensinis amžius vyrams ir moterims taps vienodas
O štai nuo 2026 metų pensinis amžius Lietuvoje taps vienodas visiems – tiek vyrams, tiek moterims, ir sieks 65 metus. Tai reiškia, kad visi gyventojai, gimę 1961 metais ar vėliau, galės išeiti į senatvės pensiją sulaukę pilnų 65 metų. Toks sprendimas užtikrina aiškią ir prognozuojamą pensijų sistemą, kurioje pensinis amžius yra stabilus ir vienodas visiems[3].
Iki 2025 metų pensinis amžius dar buvo skirtingas: vyrams jis kildavo po kelis mėnesius per metus, moterims – šiek tiek greičiau, o 2025 metais siekė apie 64 metus 10 mėnesių vyrams ir 64 metus 8 mėnesius moterims. Šis palaipsnis kėlimas leido „susilyginti“ pensinio amžiaus ribas ir prisitaikyti prie demografinių pokyčių, tokių kaip gyvenimo trukmės didėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.
Tokiu būdu nuo 2026 metų Lietuvoje visiems gyventojams bus nustatyta aiški pensinio amžiaus riba – 65 metai. Šis sprendimas padeda žmonėms planuoti savo išėjimą į pensiją, o valstybė gali geriau prognozuoti pensijų išmokų finansinę naštą ir užtikrinti stabilų pensijų sistemos veikimą.
